Vanduo iš šulinio gali virsti mirtinais nuodais

Visuomenės specialistai perspėja apie prastėjantį šachtinių šulinių vandenį ir ragina jį ištirti. Mat vanduo gali būti užterštas sveikatai ir gyvybei pavojingomis medžiagomis.

Daugėja užterštų šulinių

Pasirodo, sveikiau gerti vandenį iš čiaupo, o ne iš šulinio. Ypač sveikata rizikuoja tie, kurie geria vandenį iš šulinių Šiaulių apskrityje. Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) specialistai informuoja, kad mieste ir apskrityje blogėja šachtinių šulinių vandens kokybė. Šiaulių apskrityje pernai ištirta 712 šachtinių šulinių, kurių vandenį vartoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Paaiškėjo, kad beveik 52 proc. tyrimų buvo nustatytas per didelis nitratų kiekis vandenyje ir beveik 20 proc. tyrimų buvo nustatyta mikrobinė tarša. Didžiausias nitratų kiekis vandenyje rastas Akmenės, Pakruojo ir Joniškio rajonų šachtiniuose šuliniuose. Šių rajonų šulinių vandenyje nitratų buvo nuo 405 iki 460 mg/l. Didžiausia leidžiama geriamojo vandens nitratų koncentracija - 50 mg/l, nitritų - 0,5 mg/l. Kelmės, Radviliškio rajonų šachtinių šulinių vandenyje dažna mikrobinė tarša.

Užteršti šuliniai ir Klaipėdos apskrityje. Pernai joje buvo ištirti 349 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį vartoja nėščios moterys arba kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus. Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistų, padidinta mikrobiologinė tarša (rasta žarnyno lazdelių, kurių geriamajame vandenyje neturi būti) buvo nustatyta 26 proc. tirtų vandens šulinių, 21 proc. tirtų vandens šulinių viršyta leistina nitratų ir nitritų norma.

Daugiausia užterštų šulinių buvo nustatyta Klaipėdos (30 proc.) ir Kretingos (27 proc.) rajonuose, dėl mikrobinių rodiklių - Šilutės (45 proc.) ir Skuodo (33 proc.) rajonuose.

Ypač pavojingi vaikams

Nitratais užterštas vanduo ypač pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių. Nitratai yra toksinės medžiagos, pavojingos ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Patekę į žmogaus organizmą, jie virsta nitritais, trikdo deguonies tiekimą audiniams, t. y. žmogaus organizme hemoglobinas, kuris aprūpina organizmą deguonimi, paverčiamas metemoglobinu. Taip vystosi vidinis deguonies badas. Kai metemoglobino koncentracija kraujyje pasiekia 10 proc., išryškėja klinikiniai metemoglobinemijos požymiai - kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, mėlynuoja oda ir gleivinės, nesuteikus pagalbos, ištinka traukuliai, kūdikis gali net mirti.
Anot specialistų, suaugusiųjų organizmui nitratai labiau pavojingi tuo, kad jie jungiasi su aminais: susidaro kancerogeniški junginiai - nitrozaminai bei nitrozamidai. Taigi atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis.
Nitratų poveikiui itin jautrūs ir užkrečiamosiomis ligomis sergantys vaikai, senyvi žmonės, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, mažakraujyste.
Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šių medžiagų negalima pašalinti nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais filtrais. Apie vandens užterštumą sužinoma tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Nėščiosioms bei kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus nitratų ir nitritų tyrimas turėtų būti atliekamas nemokamai, reikia tik kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris duos nukreipimą į visuomenės sveikatos centrą.

Ar gerti iš čiaupo

Pasak Vilniaus miesto visuomenės sveikatos specialisto Šarūno Alasausko, kai kurių Vilniaus vandenviečių (Žemųjų Panerių, Bukčių, Bičių korio, Daniliškių, Trakų Vokės) vandenyje yra daugiau, nei leidžiama, geležies (naujausi 2009 metų duomenys), todėl vanduo gali būti neskanus. Geležiai šalinti yra skirti spečialūs filtrai. „Aišku, vandens iš čiaupo kokybei įtakos gali turėti vamzdžiai. Jie gaminami iš įvairių medžiagų. Vamzdžiams sujungti naudojamos švininės fasoninės dalys, dalis švino išsiskiria į tiekiamą vandenį. Cinkas, kaip antikorozinė danga, irgi nėra idealus, nes jis skatina nitratų transformavimąsi į nitritus. Vis dėlto Vilniuje mikrobiologiniai rodikliai atitiko normas, todėl vandens nebūtina virinti", - patikino jis.