Per maistą ir vandenį plintančios užkrečiamosios ligos tyko namuose

Per maistą plintančios užkrečiamosios ligos turi sezoninį pobūdį. Bakterinės kilmės infekcijomis dažniau sergama šiltuoju metų laiku, t.y. vasarą - rudenį, o virusinių žarnyno infekcijų daugiausiai užregistruojama žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai žarnyno infekcijas sukelia bakterijos: salmonelės, šigelės, patogeniniai stafilokokai, klostridijos, patogeninės žarnyno lazdelės, kampilobakterijos, jersinijos ir kt. Per maistą ir vandenį plinta ir virusai: rotavirusai, kalicivirusai, Norwalk virusai, virusinio hepatito A virusas.

Sukėlėjai ilgai išlieka gyvybingi išorinėje aplinkoje, o esant palankioms sąlygoms gali daugintis maisto produktuose. Daugelio bakterijų skaičius, esant palankioms sąlygoms maisto produkte per pusę valandos padvigubėja. Jei maistas laikomas šaltai, bakterijos nesidaugina, tačiau išlieka gyvybingos. Patogeniniai mikrobai jautrūs aukštos temperatūros poveikiui, todėl maistą, kuriame gali būti šių mikroorganizmų, reikia virti arba kepti.

Žarnyno užkrečiamųjų ligų inkubacinis periodas gali būti nuo kelių valandų iki 7 parų. Pagrindiniai ligos simptomai:

• pykinimas,
• vėmimas,
• viduriavimas su krauju, gleivėmis,
• karščiavimas,
• pilvo, galvos skausmai.

Esant virusinės kilmės viduriavimams būdingi ir viršutinių kvėpavimo takų požymiai.

Per šių metų rugsėjo mėnesį ir spalio mėn. pirmuosius du dešimtadienius Kauno apskrityje buvo registruoti 364 susirgimai žarnyno infekcinėmis ligomis. Įtariama, kad net 323 iš 364 (88,7 proc.) susirgusiųjų, galėjo užsikrėsti namuose. Kai vienu metu suserga ne vienas, o du trys šeimos nariai, tai įvardijama kaip protrūkis šeimoje. Buvo registruota 10 tokių protrūkių. Dominavo bakterinės kilmės susirgimai.

Dėl netinkamai šiluma apruošto maisto susirgo 94 (25,8 proc.) asmenys, dėl galimos kryžminės maisto produktų taršos, t.y. netinkamai juos laikant - 12 (3,3 proc.), dėl kryžminės taršos, netinkamai išplovus stalo indus ir/ar inventorių, skirtą maisto ruošimui, kuris dažnai naudojamas tas pats, tiek žaliems maisto produktams, tiek jau paruoštiems - 11 (3 proc.), taip pat dėl netinkamos rankų priežiūros, t.y. asmens higienos stokos - 118 (32,4 proc.), dėl netinkamai nuplautų vaisių bei daržovių - 19 (5,2 proc.).

Ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų atsiradimą ir plitimą dažniausiai įtakoja ne tik geriamojo vandens ir maisto produktų kokybė, bet ir asmens higiena. Neramina tai, kad pastaruoju metu gyventojai taupydami vandenį dažnai neplauna rankų ir nepakankamai gerai išplauna indus. Kai kurie gyventojai namuose taupydami elektros energiją, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, atjungia šaldytuvus, o įsigyję greitai gendančių maisto produktų, laiko juos kelias dienas kambario temperatūroje.

Kauno apskrities gyventojai mažai dėmesio skiria šachtinių šulinių priežiūrai. Šių metų rugsėjo mėnesį buvo registruoti dizenterijos atvejai, kai dviejų gausių Prienų rajono šeimų nariai, naudojantys to paties šachtinio šulinio vandenį, nepaisė, kad šulinys labai netvarkingas ir jo vanduo gali būti netinkamas maisto vartojimui. Tai patvirtino ir vandens laboratoriniai tyrimai.

Kad ir labai rimtos, nerimą keliančios bei tinkamą gyventojų gyvenimo kokybę ribojančios socialinės problemos, tačiau nereikėtų pamiršti kad namuose ruošiamas maistas turi būti ne tik skanus, bet ir saugus.

Kauno visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė Laima Stragienė primena, kad ūmių žarnyno infekcinių susirgimų galima išvengti laikantis paprastų ir visiems žinomų taisyklių:

• Negalima neapgalvotai taupyti vandens asmens higienos, o elektros energijos - maisto produktų saugumo sąskaita.
• Prieš gaminant patiekalus iš žalios mėsos, paukštienos, kiaušinių ir baigus juos gaminti, būtina nusiplauti rankas, nuvalyti stalus, tinkamai išplauti indus bei įrankius.
• Gaminamą ir paruoštą maistą reikia laikyti tinkamoje temperatūroje, greit gendantį - tik šaldytuve.
• Negalima bet kur valgyti neaiškios kilmės patiekalų, ne šaldytuve laikytų produktų, žalių kiaušinių, nepakankamai šiluma apruoštos mėsos, ypatingai paukštienos, taip pat žuvies, bei neplautų vaisių ir daržovių.
• Ypač rizikinga pirkti pieną pakelėse, iš privačių atsitiktinių asmenų, supiltą į abejotino švarumo butelius ar kitas talpas, laikomą kelias valandas be šaldymo įrangos.
• Įsigyjant maisto produktus, būtina atkreipti dėmesį į realizavimo datą.
• Kepant mėsą ant laužo, svarbu, ją gerai iškepti: pavojingos bakterijos žus, kai temperatūra gabalo viduje bus ne žemesnė kaip 80-90°C. Mėsa gabalo viduje neturi būti rausva - priešingu atveju galime susirgti salmonelioze, kampilobakterioze, listerioze.
• Negalima gerti netvarkingų šachtinių šulinių ar atvirų telkinių vandens, nes jie neretai būna užteršti žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjais.

Pajutus pirmuosius užkrečiamosios ligos požymius: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.