Vandens kokybė turi įtakos sveikatai

Lietuvoje beveik milijonas gyventojų maistui ruošti vartoja šulinio vandenį. Daugelyje Europos šalių beveik 100 proc. gyventojų vartoja centralizuotai tiekiamą geriamą vandenį, o šachtiniai šuliniai naudojami tik kaip stilizuotos landšafto dizaino detalės. "Kol centralizuotai tiekiamas vanduo pasieks kiekvieną mūsų nedidelės valstybės gyventoją, belieka priminti žmonėms, kad pasirūpintų savo šulinio vandens kokybe patys ir nerizikuotų gerdami, jų pačių teigimu, labai skaidraus ir labai skanaus savo šulinio vandens, neįsitikinę, ar jis nėra pavojingai užterštas nitratais", - sako Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė.

Šulinių vanduo užterštas labiau

Ar šulinio vanduo tinkamas gerti, išsisaiškinti galima atlikus vandens tyrimus. Šachtinių šulinių vandens tyrimai rodo, kad daugiau nei 50 proc. Šiaulių apskrityje ištirtų šulinių vanduo užterštas nitratais. Jais vanduo užteršiamas dėl to, kad į šulinį vanduo dažniausiai patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, kuriame esantis gruntinis vanduo mažiausiai apsaugotas nuo taršos. Deja, pagrindinis vandens teršėjas nitratais - pats žmogus, jo netinkamas ūkininkavimas, ypač kai sklypo plotas nėra didelis, bei veikla, susijusi su dirbamos žemės tręšimu organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.

Mikrobinės taršos galima išvengti vandenį virinant, tačiau nitratai nepašalinami nei virinant, nei filtruojant įprastais buitiniais filtrais. Būtina žinoti, kad nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, todėl, anot gydytojos, bet naudoti šachtinio šulinio vandenį, neatlikus reikiamų tyrimų, yra rizikinga. Nitratai ypač pavojingi nėščioms moterims, naujagimiams ir pirmų mėnesių kūdikiams. Nitratų toksiniam poveikiui labai jautrūs žmonės, turintys tam tikrų fermentų deficitą, sergantys anemija, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, senyvo amžiaus žmonės bei infekcinėmis ligomis sergantys vaikai.

Sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi

Nitratų toksinis poveikis atsiranda dėl nitratų redukcijos į nitritus. Pastarieji hemoglobiną, kuris aprūpina organizmą deguonimi, paverčia į methemoglobiną. Kai jo koncentracija kraujyje pasiekia 10 proc., pasireiškia klinikiniai methemoglobinemijos simptomai: kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, pamėlsta oda bei gleivinės. Laiku nesuteikus pagalbos, prasideda traukuliai ir kūdikis gali mirti. "Būtina žinoti, kad besilaukiant ar jau auginant kūdikį naudoti neištirtą šachtinio šulinio vandenį pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, - perspėja gydytoja. - Kūdikių maistui negalima pirkti bet kokį fasuotą vandenį. Būtina atkreipti dėmesį į etiketėje pateiktą informaciją, kurioje turi būti nurodyta nitratų, nitritų, natrio ir vario koncentracija, atitinkanti kūdikių maistui ruošti skirto vandens reikalavimus."

Suaugusiesiems nitratai labiau pavojingi ne dėl methemoglobinemijos galimybės, o dėl nitratų gebėjimo jungtis su aminais, nes susidaro kancerogeniniai junginiai - nitrozaminai bei nitrozamidai, padidinantys riziką susirgti onkologinėmis ligomis.

Laikykitės rekomenduojamų nurodymų

Anot vedėjos, daugėjant neprižūrimų šachtinių šulinių, atsiranda grėsmė ir giliau esantiems vandeningiems sluoksniams būti užterštiems, todėl neeksploatuojami šuliniai turi būti likviduojami. Šulinio vandens kokybę sąlygoja ir pats šulinio vietos parinkimas, įrengimas bei priežiūra. Norintys įsirengti šulinį, vietą jam turėtų parinkti aukštesnėje žemės sklypo dalyje, kuo toliau nuo taršos šaltinių. Rekomenduojami minimalūs atstumai nuo gyvenamojo namo - 7 m, nuo kanalizacijos tinklų - 15 m, nuo kompostavimo aikštelės, lauko tualeto, tvarto, kanalizuojamo vandenų rezervuaro - 25 m. Šulinys negali būti įrengiamas polaidžio vandenimis užtvindomoje teritorijoje, pelkėtoje vietovėsj. Įsirengę šulinį, neužmirškite pasirūpinti tinkama jo eksploatacija - vandeniui semti naudokite tik švarų kibirą, šulinį uždenkite sandariu dangčiu ir pan.

Ar tinkamas gerti?

Šulinio vandenį rekomeduojama išsitirti bent kartą per metus ir būtinai (jei tai atliekama) po šulinio dezinfekcijos. Jeigu vandens lygis šulinyje dažnai labai kinta, vandens tyrimus būtina atlikti dažniau. Šachtinio šulinio vanduo nemokamai tiriamas tik tuomet, jeigu jį vartoja nėščios moterys ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus. Šulinio vanduo negali būti naudojamas maistui ruošti, kol tyrimais nepatvirtintas jo tinkamumas. Jeigu yra nustatomas padidintas nitratų kiekis, tokio vandens vartoti maistui negalima. Išsekus vandeniui šulinyje, tikimybė atsirasti didesnei taršai dar labiau padidėja, todėl toks vanduo neturėtų būti vartojamas. Anot gydytojos, dėl nuolatinės bei periodinės programinės priežiūros atliekant vandens tyrimus ir tokiu būdu užtikrinanat kokybiško vandens tiekimą, saugesnis yra centralizuotai tiekiamas vanduo.

Virinant kita sudėtis

Virintas vanduo mažai kuo geresnis už nevirintą, nes kuo ilgiau virimane, tuo labiau blogėja vandens kokybė. Virinant vandenį pašalinama mikrobinė tarša, tačiau kartu pašalinamos ir vandenyje esančios mineralinės medžiagos, labai svarbios žmogaus, ypač augančio vaiko organizmui. Dėl didelės nitritų ir nitratų koncentracijos pavojingiausia virinti šulinio vandenį, todėl vaikams gerti vien tik virintą vandenį nerekomenduojama, tuo labiau, kai vartojamas saugus centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo.
Rudas vanduo nekenkia

Kokybiškas vanduo yra skaidrus, bespalvis, neturintis specifinio skonio bei kvapo. Kiekvienam yra tekę matyti, kai atsukus čiaupą ima bėgti rudas vanduo. Neretai pagalvojame - ar toks vanduo nepakenks mūsų sveikatai? Gydytoja primena, jog ruda vandens spalva rodo padidėjusią bendrosios geležies koncentraciją. Geležis priskiriama prie indikatorinių rodiklių. Tai reiškia, kad šis metalas tiesiogiai nesietinas su kenksmingu poveikiu žmogaus sveikatai, tik parodo vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo bei tiekimo technologiją.

Geležies koncentracija geriamajame vandenyje neturi viršyti 0,2mg/l, nors padidintas geležies kiekis randamas daugumoje Lietuvos vandenviečių. Geležies perteklius turi būti šalinamas (nugeležinimo įrenginiai) prieš patiekiant vartotojams. Daugeliu atvejų geležies perteklių sąlygoja pasenę vandentiekio tinklai bei mažas vandens tekėjimo greitis. Mokslinių studijų, kurios būtų įrodžiusios tiesioginį geležies, esančios vandenyje, poveikį sveikatai, nėra, tačiau literatūroje minimi odos alerginės reakcijos į padidėjusią geležies koncentraciją vandenyje atvejai, kai prausiantis dėl odos jautrumo, ypač maudant kūdikius, pažeidžiama oda.

Vartojame kokybišką vandenį

Anot Sveikatos saugos skyriaus vedėjos, Šiaulių, kaip ir visos Lietuvos, gyventojai, išskyrus gyventojus, kurie vartoja šulinių vandenį, aprūpinami saugiu, kokybišku geriamuoju vandeniu, tiekiamu iš giliųjų vandeningųjų klodų. Tokio vandens kokybei aplinkos tarša didesnės įtakos neturi, be to, savivaldybių institucijos įpareigotos aprūpinti gyventojus geriamuoju vandeniu. Šias savivaldybių funkcijas reglamentuoja Geriamojo vandens įstatymas.