Pavasarį būtina išsitirti šulinių vandenį

Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) specialistai informuoja, kad pavasarį būtina išsitirti šachtinių šulinių vandens kokybę. Pirmiausia tai turėtų padaryti besilaukiančios moterys, kurios vartoja šachtinių šulinių vandenį. Besilaukiančioms moterims bei šeimoms, auginančioms kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, šulinio vandens tyrimai atliekami nemokamai.

Kad nebūtų per vėlu...

Norint išsitirti šulinio vandenį, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris pateiks prašymą teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai. Šachtinio šulinio vandens tyrimą atliks ir informaciją vartotojui pateiks profesionalūs laboratorijos ir visuomenės sveikatos centro darbuotojai. Kol nebus aiškus vandens tyrimo rezultatas, vartoti šulinio vandens visuomenės sveikatos specialistai nerekomenduoja.

Pasitaiko atvejų, kai informacija apie nėščiąją ar kūdikį, vartojančius šulinio vandenį, teritorines visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas pasiekia per vėlai, tik įtarus vaiko apsinuodijimą nitratais ir jam patekus į reanimacijos skyrių. Anot ŠVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos J. Karalevičienės, siekiant išvengti tokių rizikingų situacijų, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, taip pat ir privatūs gydytojų kabinetai privalo nuolat rinkti ir teikti informaciją teritorinėms visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, kurie maistui naudoja šachtinių šulinių vandenį.

Pavojus tyko vandenyje

Nitratai ypač pavojingi nėščiosioms, naujagimiams ir kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Kūdikiams apsinuodijus nitratais sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi. Nitratai, virtę nitritais, žmogaus organizme hemoglobiną, kuris aprūpina organizmą deguonimi, paverčia methemoglobinu. Vystosi vidinis deguonies badas. Kai methemoglobino koncentracija kraujyje pasiekia 10 proc., pasireiškia klinikiniai methemoglobinemijos simptomai - kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, mėlynuoja oda bei gleivinės, nesuteikus pagalbos, ištinka traukuliai, kūdikis gali net mirti.

J. Karalevičienės teigimu, būtina žinoti, kad besilaukiant ir jau auginant kūdikį naudoti neištirtą šachtinio šulinio vandenį pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.

Visuomenės sveikatos specialistai pataria, kol nebus gauti vandens tyrimo rezultatai su specialisto išvada, ar galima vandenį vartoti, būtina pasirūpinti fasuotu geriamuoju vandeniu. Kūdikių maistui negalima pirkti bet kokio fasuoto vandens. Būtina atkreipti dėmesį į etiketėje pateiktą informaciją - joje turi būti pažymėtos nitratų, nitritų, natrio ir vario koncentracijos, atitinkančios kūdikių maistui skirto vandens reikalavimus. Čia reiktų akcentuoti kūdikių maitinimo krūtimi svarbą, bent jau iki 6 mėnesių. Taip išvengiama rizikos naudoti vandenį ruošiant kūdikiams pieno mišinius.

„Dažnai pamirštama, kad nitratai kenksmingi ne tik vaikams. Nuolat vartojant nitratais užterštą vandenį, kyla grėsmė ir suaugusiems žmonėms. Suaugusiųjų organizmui nitratai labiau pavojingi ne dėl methemoglobinemijos galimybės, o dėl nitritų jungimosi su aminais, dėl ko susidaro kancerogeniški junginiai: nitrozaminai bei nitrozamidai. Taigi atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis. Toksiniam nitratų poveikiui ypač jautrūs žmonės, turintys tam tikrų fermentų deficitą, senyvo amžiaus žmonės, vaikai, sergantys infekcinėmis ligomis, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų ligomis, anemijomis", - pasakojo Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja J. Karalevičienė.

Svarbūs faktai

2011 m. Šiauliuose ištirti 39 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį vartoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Daugiau kaip 30 proc. tyrimų rastas padidėjęs nitratų kiekis.

2010 m. Šiaulių apskrityje ištirta 660 šachtinių šulinių, kurių vandenį vartoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus.

Beveik 50 proc. tyrimų buvo nustatytas padidėjęs nitratų kiekis vandenyje ir daugiau kaip 20 proc. tyrimų nustatyta mikrobinė tarša.

Tyrimų analizė rodo, kad Šiaulių apskrityje didžiausias nitratų kiekis vandenyje 2010 m. buvo rastas Kelmės, Radviliškio ir Šiaulių rajonų šachtiniuose šuliniuose.

Šių rajonų šulinių vandenyje nitratų kiekis siekė net 370-390 mg/l. Taigi net 7-8 kartus viršijo leistiną nitratų koncentraciją geriamajame vandenyje.

Joniškio, Radviliškio rajonų šachtinių šulinių vandenyje fiksuojama dažna mikrobinė tarša (25-30 proc. tyrimų nustatyta bakterija E. coli).