Storosios žarnos vėžys

Storosios žarnos vėžys - tai vienas dažniausių piktybinių navikų, kuris gali lokalizuotis gaubtinėje ir aklojoje, riestinėje ir tiesiojoje žarnoje.

Priežastys

Kaip ir visų piktybinių navikų atvejais, storosios žarnos vėžiui atsirasti turi paveldimumas (imuninės sistemos atsakas, žarnyno ląstelių jautrumas), aplinkos faktoriai ir gyvensenos ypatumai dėl kurių įvyksta žarnyno gleivinės ląstelės mutacija.

Veiksniai, skatinantys storosios žarnos vėžio atsiradimą:

• Mažas skaidulų kiekis maiste. Skaidulų žmogus gauna su daržovėmis, vaisiais, grūdiniais produktais. Skaidulos skatina peristaltiką ir išmatų pasišalinimą, dėl to kancerogenai (vėžį sukeliančios medžiagos) neilgai sąveikauja su žarnų sienele.
• Didelis gyvulinių riebalų ir raudonos mėsos kiekis maiste. Gyvuliniai riebalai skatina tulžies rūgščių išsiskyrimą. Jos, sąveikaudamos su žarnų ląstelėmis, sukelia jų mutaciją. Be to, medžiagos, susidariusios kepant mėsą, veikia tiesiogiai kancerogeniškai.
• Folio rūgšties ir kitų antioksidantų, kalcio trūkumas maiste (patarimas - valgykite daug daržovių).
• Padidėjusi kūno masė ir nuolatinis vidurių užkietėjimas.
• Alkoholis.

Dalis žmonių serga genetiškai (dominantiniu būdu) paveldėta šeimine adenomine polipoze. Tokiu atveju žarnyne auga gerybiniai augliai - polipai, kurie linkę supiktybėti. Tokie žmonės neišvengiamai suserga žarnyno vėžiu iki 40 metų.

Požymiai

Storosios žarnos vėžio pirmosiose stadijose gali nebūti jokių simptomų arba jie yra nespecifiniai - karščiavimas, svorio mažėjimas. Vėliau, navikui didėjant, pakinta tuštinimasis, gali užkietėti viduriai, ar pasireikšti viduriavimas, skaudėti pilvą (žarnų nepraeinamumas). Vienas iš pagrindinių požymių - kraujavimas. Kraujui nuolat išsiskiriant su išmatomis, gali prasidėti mažakraujystė (anemija) su jai būdingais požymiais. Vėžiui peraugus aplinkinius organus, pasireiškia su tuo susiję simptomai: šlapninimosi sutrikimas, išmatų skyrimasis per makštį, skausmas, ascitas.

Tyrimai

Vienas iš informatyviausių tyrimų - endoskopinis (fibrokolonoskopija). Jis derinamas su kontrastine rentgenografija. Vėžio metastazavimui įvertinti atliekama pilvo echoskopija, krūtinės rentgenografija.

Gydymas

Storosios žarnos vėžio gydymas - chirurginis - naviko ir dalies žarnos pašalinimas. Pašalinami ir limfmazgiai bei limfagyslės, dalis žarnų pasaito. Kartu taikoma spindulinė terapija ir chemoterapija.

Prognozė

Storosios žarnos vėžio prognozė priklauso nuo vėžio stadijos, išplitimo, operacijos radikalumo. Net po radikalios operacijos liga linkusi kartotis, todėl būtina reguliariai tikrintis sveikatą, laikytis dietos (vengti gyvulinių riebalų, vartoti daug daržovių ir vaisių).