Vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimas dar vadinamas obstipacija - tai retas ir sunkus tuštinimasis, arba tuštinimasis, po kurio lieka ne visiško išsituštinimo jausmas. Universalių tuštinimosi dažnio bei kiekio kriterijų nėra, nes kiekvienam žmogui vidurių užkietėjimas yra individuali samprata. Vienas vidurių užkietėjimu pavadins tuštinimąsi kas antrą dieną, kitas - kartą per savaitę, o trečias - mažą išmatų kiekį ir skausmingą tuštinimąsi. Bet kokiu atveju reikia atsižvelgti į pacientui trukdantį diskomfortą, o vidurių užkietėjimo diagnozė rašoma, kai tuštinamasi rečiau nei 3 kartus per savaitę.

Priežastys

Gali būti antrinė obstipacija - tai kitų sistemų ligų pasekmė. Nervų (navikai, išsėtinė sklerozė, parkinsono liga), žarnyno ligos (navikai, divertikulitas, išangės ligos), hormonų sutrikimai (cukrinis diabetas, skydliaukės ligos), kai kurie vaistai (antidepresantai, opiatai) gali sukelti vidurių užkietėjimą. Jei nerandama jokios ligos, pacientui nustatoma funkcinė obstipacija.

Pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys funkcinę obstipaciją:

• Gyvensenos faktoriai: netaisyklinga mityba (mažai skaidulinių medžiagų, mažai skysčių), mažas fizinis aktyvumas;
• Psichologiniai faktoriai;
• Neteisingi tuštinimosi įpročiai (nuolatinis tuštinimosi poreikio slopinimas, kai tam „netinkamas laikas", neužtenka laiko tuštinimuisi, blogas auklėjimas vaikystėje - perdėti higienos įpročiai ir pan.).

Požymiai

Obstipacija patvirtinama, kai bent 12 savaičių per pastaruosius 12 mėnesių pacientui pasireiškia šie simptomai: stanginimasis tuštinimosi metu, kietos, ar šratų pavidalo išmatos, tuštinimasis, retesnis nei 3 kartai per savaitę, ne visiško išsitušinimo pojūtis, rankomis palengvinamas tuštinimasis.

Tyrimai

Pacientas nuodugniai ištiriamas, siekiant nustatyti, ar vidurių užkietėjimas yra pirminis (funkcinis), ar kokios nors ligos pasekmė. Po nuodugnios apklausos ir apžiūros atliekami įvairūs tyrimai - tiriamas kraujas, šlapimas, išmatos. Kartais prireikia endoskopinio tyrimo ar net biopsijos. Yra specialūs rentgenologiniai tyrimai žarnų turinio tranzitui įvertinti.

Komplikacijos

komplikacijos pasireiškia, kai obstipacija gydoma netinkamai ar nepradedama laiku gydyti. Jos dažnesnės vyresnio amžiaus žmonėms, psichiniams ligoniams.

Retos, tačiau pavojingos komplikacijos:

• Žarnos prakiurimas;
• Žarnos išsiplėtimas;
• Viduriavimas, kuris gali prasidėti, kaip paradoksinė reakcija į ilgai trukusį vidurių užkietėjimą;
• Išmatų įstrigimas ir žarnų nepraeinamumas.

Gydymas

Jei obstipacija yra simptominė, gydoma pagrindinė liga. Funkcinė obstipacija, ypač jauniems žmonėms, pradedama gydyti nevaistinėmis priemonėmis. Vidurius laisvinantys vaistai gali tik pakenkti, išreguliuodami normalaus tuštinimosi fiziologiją. Labai svarbus psichologinis nusiteikimas, tuštinimosi įpročių formavimas, supratimas, kad normalus tuštinimasis nebūtinai turi būti kasdien.

Patarimai, esant funkciniam vidurių užkietėjimui:

• Vartokite daug skysčių. Geriau gerti apie 30 min prieš valgį. Per dieną reikia išgerti 1,5 - 2 litrus skysčių.
• Valgykite ląstelienos turintį maistą: daržoves, vaisius, rupią duoną, sėlenas, įvairias kruopas (išskyrus manų).
• Jei nebūtina, nevartokite vaistų, galinčių sukelti vidurių užkietėjimą. Net vidurius laisvinantys vaistai gali pakenkti, nes tarsi pripratina žarnyną nedirbti. Taigi, jei įmanoma, geriau jų nepradėti vartoti, arba nutraukti ir mokytis tuštintis natūraliai.
• Būkite fiziškai aktyvūs. Fiziniai pratimai pagerina žarnų peristaltiką ir sureguliuoja tuštinimąsi.
• Paskirkite tuštinimuisi tam tikrą laiką (geriausia - po pusryčių) ir stenkitės kiekvieną dieną tuštintis tuo pačiu laiku, neskubant ir patogiai atsisėdus. Net jei nesinori, reikia mėginti tai daryti. Laikui bėgant susiformuos geras tuštinimosi įprotis.

Gydymas vaistais

Vaistai skiriami, kai nepadeda kitokios priemonės. Juos skirti reikia labai atsargiai (juos paskirti - gydytojo darbas!). Skiriant vaistus, reikia atsižvelgti į tai, ar obstipacija epizodinė, ar ilgalaikė, į žmogaus amžių, į obstipacijos priežastį.

Išsivysčius vidurių užkietėjimo komplikacijoms, kartais prireikia chirurginio gydymo.