Saugokimės vėžio, kol esame sveiki

Onkologai vis labiau nerimauja dėl didėjančio sergamumo storosios žarnos vėžiu, kuris yra viena dažniausių ir grėsmingiausių onkologinių ligų pasaulyje. Vienintelė paguoda - šiuolaikiniai tyrimo metodai, leidžiantys ligą nustatyti ankstyvos stadijos, todėl itin svarbu, kad žmonės nepamirštų savo sveikata rūpintis nuolatos. "Storosios žarnos, arba kolorektalinis, vėžys gydomas ypač sėkmingai, jeigu diagnozuojamas laiku", - tvirtina gydytoja chemoterapeutė Judita Filipauskienė.

Vėžiu sergama vis labiau

Pasaulyje storosios žarnos vėžys pagal sergamumą onkologinėmis ligomis užima trečią vietą. Lietuvoje per pastaruosius 30 metų sergamumas juo išaugo 3,3 karto. Kasmet šalyje nustatoma apie 1500, Šiauliuose - apie 70 naujų ligos atvejų. Apie 30 proc. sergančiųjų vėžys nustatomas pavėluotai, kai vėžinės ląstelės jau būna išplitusios po visą organizmą. Tai, žinoma, sąlygoja gausų ligonių mirtingumą - per metus nuo šios ligos šalyje miršta apie 900 žmonių. "Jeigu pacientai aktyviai neieškos pagalbos, kaip sparčiai į priekį bežengtų medicina, galimybės pasveikti bus itin ribotos, o sergančiųjų storosios žarnos vėžiu tik daugės", - tvirtina gydytoja.

Įvertinkite riziką

Storosios žarnos vėžio priežastis nėra žinoma, tačiau neabejojama, kad jo atsiradimą sąlygoja genetiniai faktoriai, todėl į sveikatos pakitimus dėmesį labiausiai turėtų atkreipti tie žmonės, kurių šeimos nariai ar artimi giminaičiai serga polipoze (kai storosios žarnos gleivinėje randami gerybiniai navikai - polipai), sergantys opiniu kolitu (yra žarnyno gleivinės pakitimų). Dauguma ligos atvejų nustatoma išsivysčiusiose šalyse, todėl manoma, kad liga susijusi su vakarietišku gyvenimo būdu, kai pirmenybė teikiama labai kaloringam, riebiam maistui bei menkam fiziniam aktyvumui ir, žinoma, žalingiems įpročiams. Norintiems išvengti vėžio medikė pataria rūpestingiau prižiūrėti savo organizmą - išlaikyti normalų kūno svorį ir kuo daugiau judėti, valgyti daug daržovių, dažniau rinktis paukštieną ir žuvį, svarbiausia - nepamiršti periodiškai pasitikrinti sveikatos, o atsiradus bet kokiam virškinimo sutrikimui atlikti išsamesnius tyrimus.

Vystosi nepastebimai

Gydytoja perspėja, kad pirmomis storosios žarnos vėžio stadijomis gali nebūti jokių simptomų arba jie būdingi kitoms ligoms: svorio mažėjimas, nepaaiškinamas nuovargis, neaiškios kilmės mažakraujystė, silpnumas, be jokios priežasties pasikartojantys pilvo skausmai. Vėliau, navikui didėjant, pakinta tuštinimasis - užkietėja viduriai arba pasireiškia viduriavimas ir pan. Vienas pagrindinių šios klastingos ligos požymių - kraujavimas kartu su išmatomis arba atskirai. Kraujas gali būti nuo šviesios iki tamsiai rudos spalvos. Vėžiui išplitus į aplinkinius organus, pasireiškia šlapinimosi sutrikimai, skausmas, ascitas ir daugelis kitų rimtų problemų. "Pajutus diskomfortą, delsti nevalia", - perspėja onkologė ir siūlo kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją, kuris pirmiausia atliks tiesiosios žarnos apčiuopą pirštu, vadinamąjį digitalinį tyrimą. Po to atliekama rektoskopija, t. y. trumpu siauru chirurginiu instrumentu apžiūrima išangė, tiesioji žarna ir pradinė riestinės žarnos dalis. Reikalui esant, atliekamas rentgenologinis ar endoskopinis storosios žarnos tyrimas. "Tyrimai gali būti nemalonūs, tačiau jie nėra skausmingi, - ramina gydytoja. - Svarbiausia suprasti, kad jie būtini, norint išvengti akistatos su liga."

Ankstyva diagnostika išsaugo gyvenimą

Blogiausia tai, kad neretai vis dar drovimasi ieškoti pagalbos, ypač kai skausmas vargina intymioje vietoje, todėl paprastai storosios žarnos vėžys diagnozuojamas vėlyvos stadijos. Bet šių piktybinių navikų gydymo efektyvumą kaip tik labiausiai ir sąlygoja ligos diagnostika - kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Ligos prognozė labai priklauso nuo jos pobūdžio, stadijos, paciento amžiaus bei gretutinių ligų. Pats efektyviausias storosios žarnos vėžio gydymo būdas - chirurginis, kurio metu pašalinamas navikas bei dalis žarnyno.

Gydytoja tikina, kad anksti diagnozuoti storosios žarnos vėžį iš esmės padėtų prevencinė valstybės finansuojama patikros programa, t. y. slapto kraujo išmatose nustatymas. Deja, šiai programai vykdyti lėšų užteko tik Vilniaus bei Kauno miestų gyventojams. Šiauliuose šis tyrimas atliekamas ne visiems tam tikro amžiaus grupės gyventojams, o tik reikalui esant.