Arterinė hipertenzija

Arterinė hipertenzija (arterinis kraujo spaudimas) - tai ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS, kraujo spaudimo) padidėjimas, nustatomas jį kartotinai matuojant. Padidėjusiu kraujo spaudimu susitarta laikyti 140/90 mmHg ir didesnį spaudimą. Arterinė hipertenzija (AH) gali būti pirminė arba antrinė. Antrinė AH atsiranda dėl kitų sutrikimų (inkstų, kraujagyslių ligos), tačiau daugumos (90 proc.) AH priežasties nepavyksta nustatyti. Pastaroji vadinama pirmine AH.

Arterinė hipertenzija - labai dažna ir klastinga liga. Lietuvoje ja sega apie 50 - 60 proc. 25 - 65 metų gyventojų. Truputį dažniau serga vyrai. Sergantieji AH daug dažniau suserga insultu, miokardo infarktu, širdies nepakankamumu. Sirgti šiomis ligomis ypač padidėja rizika po daug metų nekoreguotos AH. Dėl to labai svarbu nuolat vartoti teisingai gydytojo parinktus vaistus ir palaikyti kraujospūdį optimalų. Juolab, kad kraujo spaudimo dydis tiesiogiai susijęs su mirštamumu - kuo didesnis AKS, tuo didesnis mirštamumas. Net 75 proc. mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų susijusios su AH. Reikia paminėti, kad širdies ir kraujagyslių ligos - dažniausia mirties priežastis Lietuvoje.

Priežastys

Pirminės AH atsiradimui įtakos turi daug veiksnių. Kraujospūdį organizme reguliuoja daug veiksnių, taigi AH gali prasidėti sutrikus vieno ar kelių veiklai. Prisideda ir kitokių, tiek išorinių, tiek vidinių, tiek genetinių veiksnių. Vienas iš jų gali būti vyraujantis. Dažnai taip ir lieka neaišku, kas konkrečiam žmogui sukėlė AH. Štai keli veiksniai, galintys turėti įtakos šios ligos atsiradimui: genetinis polinkis (pats svarbiausias; dažnai jis sudaro sąlygas nepalankiems aplinkos veiksniams veikti), padidėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas, inkstų sutrikimai (jų gaminamų hormonų pokyčiai, natrio išskyrimo sutrikimai), kraujagyslių vidinio sluoksnio (endotelio) patologija, per daug druskos maiste, insulino sutrikimai, gyvensena (nutukimas, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, riebus maistas, fizinio aktyvumo stoka).

Požymiai

Ligos didžiausia problema ta, kad kol nėra komplikacijų, arterinės hipertenzijos požymiai nepastebimi, kitaip tariant, liga yra  besimptomė. Daug ligonių net nežino apie savo padidėjusį kraujo spaudimą. Kai kuriems ligoniams gali skaudėti pakaušį ar širdies plotą įtampos metu. Tačiau AH nebyliai pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus.

Komplikacijos

• Kraujagyslių pažeidimas. Jos sustorėja, įtrūksta, sparčiai vystosi aterosklerozė. Dažnai atsiranda arterijų aneurizmos (sienelės išsipūtimas). Taip pažeidžiama įvairių organų kraujotaka ir vystosi jų funkcijos sutrikimas.
• Širdies patologija. Kairiajam skilveliui tenka didesnis krūvis dėl didelio pasipriešinimo AH metu. Dėl to jo raumuo storėja (hipertrofuoja). Padidėjusio raumens poreikiai viršija kraujotakos galimybes, be to, prisideda ir širdies (vainikinių) arterijų aterosklerozė. Dėl to labai padidėja miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir staigios mirties tikimybė.
• Inkstų pažeidimas. Pažeidžiamas inkstų kraujagyslių endotelis, dėl to mažėja jų koncentracijos funkcija. Vėliau vystosi inkstų nepakankamumas. Kuo toliau pažengęs inkstų sutrikimas, tuo sunkiau tampa ir koreguoti pačią AH.
• Centrinė nervų sistema (smegenys). AH pažeidžia smegenų arterijas. Dėl to gali įvykti insultas. Smegenų arterijų aterosklerozė pasireiškia ir demencija (šiuo atveju - kraujagyslinės kilmės silpnaprotystė). Dažnai nustatomi ir kiti neurologiniai sutrikimai.

Diagnostika

AH nustatoma, jei dažnai matuojant randamas padidėjęs AKS. Diagnozė patvirtinama, kai kraujo spaudimas toks laikosi bent kelias savaites. Negalima patvirtinti diagnozės nustačius padidėjusį kraujo spaudimą vieną kartą. Tai gali būti ir normalus organizmo atsakas į fizinį krūvį ar stresą.

kraujo spaudimo klasifikacija

• Optimalus: <120/<80 mmHg.
• Normalus: <130/<85 mmHg.
• Aukštas normalus: 130-139/85-89 mmHg.
• I laipsnio AH: 140-159/90-99 mmHg.
• II laipsnio AH: 160-179/100-109 mmHg.
• III laipsnio AH: >180/>110 mmHg.
• Izoliuota sistolinė AH: >140/<90 mmHg (dažnai pasitaiko seniem žmonėms).

Specialiais tyrimais nustatomas įvairių organų pažeidimas (širdies, kraujagyslių, net akių). Jei AH nustatoma jaunam žmogui, tai gali būti antrinė AH. Tokiu atveju intensyviai ieškoma priežastis.

Gydymas

Arterinės hipertenzijos gydymas padeda išvengti sunkių šios ligos komplikacijų. Pagrindinis gydymo principas - nuolat palaikyti optimalų kraujospūdį. Atsižvelgiant į ligonio amžių, kraujo spaudimo dydį, organų pažeidimą, rizikos veiksnius, nustatoma ligonio rizikos grupė ir parenkamas labiausiai tinkantis gydymas.

Pirmiausia, turi būti koreguojamas gyvenimo būdas. Tai - pats efektyviausias būdas susidoroti su AH. Dažniausiai kartu skiriami ir vaistai. Gyvensenos korekcija - tai druskos ribojimas, nutukimo, mitybos korekcija, fiziniai pratimai, žalingų įpročių atsisakymas.

Medikamentinis gydymas. Jo tikslas - kuo mažesnėmis vaistų dozėmis pasiekti maksimalų efektą. Dažniausiai vartojami kelių vaistų deriniai. Skiriami šių grupių vaistai: AKF inhibitoriai (enalaprilis, ramiprilis), diuretikai (furozemidas, spironolaktonas), beta adrenoblokatoriai (atenololis, propranololis), alfa adrenoblokatoriai (prazosinas), kalcio kanalų blokatoriai (nikardipinas, verapamilis), angiotenzino receptorių blokatoriai (valsartanas, losartanas) ir, rečiau, kiti.

Sumažinus kraujospūdį, dažniausiai pagerėja ir pažeistų organų būklė. Kai kurie iš išvardintų vaistų (AKF inhibitoriai, kalcio kanalų blokatoriai) turi ir pažeistus organus saugančių savybių.

Prognozė

Negydoma arterinė hipertenzija progresuoja ir sutrumpina ligonio gyvenimą iki 20 metų. Kaip jau minėta, tokie žmonės miršta nuo insulto, miokardo infarkto, širdies ar inkstų nepakankamumo. Teisingai ir nuolat koreguojant kraujo spaudimą, šių ligų tikimybę galima sumažinti ir prailginti gyvenimą.