Paprastasis lazdynas

Paprastieji lazdynai - iki 6 m. aukščio išaugantys platūs krūmai. Žiedai vienalyčiai. Moteriškieji labai smulkūs, pasislėpę pumpuruose, iš kurių išlenda tik purkos, o vyriškieji susitelkę žirginiais. Žydi anksti pavasarį, vos nutirpus sniegui ir atšilus žemei. Vaisius - riešutas. Riešutai sunoksta nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pradžios.

Paprastieji lazdynai randami mišriuose ir lapuočių miškuose, pamiškėse, rečiau- upių pakrantėse, pakelėse, kartais pasodinti auga prie sodybų. Dažniausiai įsikuria gana derlingame, neutralios reakcijos ar šarmingame molio arba priemolio dirvožemyje. Auga ir priesmėlio dirvožemyje, bet menkiau dera. Esant palankioms sąlygoms, paprastai retuose brandžiuose miškuose (jeigu tik lazdynai neiškertami), sudaro vešlų traką.

Senovės lietuviai turėjo riešutų deivę Lazdoną(kai kuriuose šaltiniuose teigiama, jog tai dievas). Deivės vardas tikriausiai susijęs su lazdynu. Senovės lietuviai turėjo ir daugiau panašių dievų, globojusių atskirus medžius, pavyzdžiui, Beržulis globojęs beržus. Kai kuriose lietuvių sakmėse lazdynas laikomas šventu. Tikėta, kad velnias bijodavęs lazdynynų. Siekdami apsisaugoti nuo perkūnijos, žmonės duris ir langus apkaišydavę lazdynų šakutėmis, o griaudžiant perkūnijai buvo patariama slėptis po lazdynu. Senovės germanai lazdyną laikė pavasario, gyvybės ir nemirtingumo simboliu. Kai kurių tautų pasakose lazdynas turi ypatingų galių ir apsaugo nuo raganų ar kitų nelabųjų.

Liaudies medicinoje naudojama paprastųjų lazdynų žievė, lapai, žirginiai ir riešutai. Lapų, žievės ir žirginių nuoviras arba antpilas turi sutraukiamųjų savybių, skatina prakaito skyrimąsi, stiprina organizmą, kartais jais malšinamas skausmas, gydomos skrandžio, kepenų ir kraujagyslių, daugiausia venų, ligos. Lapų ir žievės antpilas vartojamas sergant prostatos adenoma. Iš lazdynų riešutų išspaustas aliejus yra švelniai veikiantis ir veiksmingas vaistas nuo kūdikių ir vaikų kirmėlinių ligų.

Lazdynų riešutai - labai vertingas maisto produktas. Jie valgomi švieži ar truputį pakepinti, nuo seno riešutų dedama į duoną, pyragus, saldumynus. Paprastųjų lazdynų riešutus sudaro apie 60 procantų aliejaus, apie 16 procentų baltymų ir maždaug tiek pat angliavandenių. Taip pat juose esama nemažai fosforo, kalcio, kalio, šiek tiek vitaminų. Iš riešutų spaudžiamas labai kokybiškas, maistui tinkamas aliejus, bet jis dažniausiai naudojamas medicinoje, kosmetikoje ir tapybai skirtiems aliejiniams dažams gaminti.

Lazdynų riešutus noriai ėda įvairūs gyvūnai, pirmiausia voverės, miegapelės, pelės. Vos sunokusius riešutus renka ir po mišką išslapsto kėkštai, riešutinės. Jeigu riešutų nenurenka paukščiai ar kiti gyvūnai, rugsėjo pradžioje riešutai atsiskiria nuo gvildo ir ima kristi ant žemės patys. Žmonės nuo seno tokius riešutus vadina gliaudėliais. Senovėje riešutų branduoliais poliruodavo medieną, ją drauge įtrindavo aliejumi. Žievėje yra iki 10 procentų raugų, jų esama ir lapuose, tik mažiau. Paprastųjų lazdynų mediena lengva, gerai skyla, gražios tekstūros, bet netvirta. Iš jos daromos medžio inkrustacijos, baldų puošybos elementai.

Jauni, ilgi ir tiesūs stiebai tinka meškerykočiams, naudojami pynimui. Iš medienos gaunama geros kokybės anglis, kurią naudoja dailininkai. Žievės nuoviras suteikia geltoną spalvą odai, o žievės ir gvildų nuoviras plaukus dažo tamsiai pilkai.