Išvarža

Išvarža  - tai organų išsiveržimas pro tam tikros organizmo sienelės defektą. Išvarža lotyniškai vadinama hernia. Šį kartą kalbėsime apie išorines išvaržas. Dažniausiai pasitaiko pilvo sienos, kirkšnies, šlaunies, bambos, pooperacinės išvaržos.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo labai skirtingos, tačiau šių išvaržų priežastys, požymiai,komplikacijos ir gydymo metodai labai panašūs.

Priežastys

Visos išvaržos skirstomos į įgimtas ir įgytas. Įgimtos priežastys, tai - anatominiai ypatumai, jungiamojo audinio defektai. Įgytos prižastys - buvusios traumos, operacijos, nutukimas, skystis pilvaplėvėje ir kt. Jei yra minėtų prižasčių, išvaržos atsiradimą skatina kosulys, čiaudulys, stanginimasis tuštinantis, fizinė įtampa.

Požymiai

Pagrindiniai išvaržos požymiai - gumbas, iškilimas, atsiradęs kirkšnyje ar žemiau jos, prie bambos, buvusioje operacijos vietoje ar pilve. Jei išvarža nekomplikuota, dažniausiai jokių kitų požmių nebus. Retai gumbas gali skaudėti, ypač fizinės įtampos metu. Būdinga, kad gumbas sumažėja ligoniui atsigulus, ir padidėja stovint, kosint, čiaudint. Darinys - elastingas, tačiau jautrus čiuopiant. Tokią išvaržą galima grąžinti atgal į pilvo ertmę (repozicija).

Visai kiti simptomai pasireiškia, jei išvarža įstringa. Įstrigusi išvarža (hernia incarcerata) - kai suspaudžiami išvaržos maiše esantys organai. Tuomet sutrinka jų kraujotaka ir prasideda nekrozė. Įstrigti gali bet kokia išvarža. Pagrindiniai tokios išvaržos požymiai - staigus skausmas jos srityje. Toks darinys tampa negrįžtamu - išvarža negrįžta nei atsigulus, nei bandant ją grąžinti rankomis. Čiuopiant - ji jau nebe elastinga, o kieta. Kartu gali blogėti bendra ligonio būklė - krenta kraujo spaudimas, širdis plaka dažniau, gali pasireikšti žarnų nepreinamumas, infekcijos požymiai. Jokiu būdu negalima tokios išvaržos grąžinti į pilvo ertmę per jėgą! Nekrozės apimti audiniai, grįžę į pilvaplėvės ermę, gali sukelti sunkius padarinius.

Tyrimai

Nekomplikuota išvarža nustatoma apžiūros, apčiuopos metu. Kartais atliekama echoskopija, rentgenografija. Koplikuotą išvaržą reikia ištirti echoskopu, o jei diagnozė lieka neaiški, nedelsiant atliekama operacija - dažniausiai laparoskopija.

Gydymas

Pagrindinis išvaržos gydymo metodas - operacija. Nekomplikuotos išvaržos atveju gydytojas chirurgas paprastai paskiria planinę operaciją. Tokia operacija - neilga ir nesudėtinga.Komplikuotos išvaržos atveju atliekama skubi operacija. Šiuo atveju reikia apžiūrėti ir išgelbėti nekrozės apimtus organus ir audinius (dažniausiai žarnas). Kartais, jei audiniai negrįžtamai pakitę, tenka juos pašalinti (pvz, išmest dalį žarnų). Jei nekomplikuotos išvaržos neįmanoma operuoti, paskiriami specialūs elastingi korsetai - tvarsčiai.

Prognozė

Paprastai įstringa apie 10 proc. išvaržų. Tokiu atveju, laiku nesuteikus pagalbos, prognozė gali būti bloga. Kitais atvejais išvaržos baigtis dažniausiai gera.