Negimdinis nėštumas

Negimdiniu (ektopiniu) nėštumu vadinamas toks nėštumas, kurio metu apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ir auga už gimdos ribų (dažniausiai kiaušintakiuose, rečiau - pilvo ertmėje, kiaušidėse, gimdos kaklelyje). Ektopinis nėtumas sudaro apie 2% visų nėštumų.

Priežastys

Dažniausia ektopinio nėštumo priežastis - buvęs kiaušintakio uždegimas, po kurio sutrinka kiaušintakio transportinė funkcija. Kiaušinėlis įstringa tarp sulipusių kiaušintakio gleivinės raukšlių. Taip pat negimdinio nėštumo tikimybę didina rūkymas, persirgtas dubens uždegimas, kiaušintakių operacijos, kontraceptinių tablečių vartojimas, gimdos spiralė. Rizika padidėja ir moterims, sulaukusioms 35 metų, bei moterims, kurių kiaušintakiai yra labai ilgi ir ploni.

Požymiai

Pradžioje ektopinio nėštumo nuo normalaus atskirti beveik neįmanoma. Kaip ir normalaus nėštumo, taip ir negimdinio nėštumo pradžioje išnyksta menstruacijos, gali pasireikšti rytinis pykinimas, krūtų tempimas.

Nėštumo eigoje, kiaušinėliui augant, kiaušintakis plečiasi. Tada pirmą kartą pasireiškia tikrieji ektopinio nėštumo simptomai. Jie priklauso nuo to, ar kiaušintakis plyšta, ar įvyksta kiaušintakinis persileidimas. Plyšus kiaušintakiui staiga prasideda labai stiprus apatinės pilvo dalies skausmas, kuris gali plisti į sritį po raktikauliais. Moterį dažniausiai pykina, pasireiškia vėmimas. Kiaušintakio plyšimas labai pavojinga situacija, kuri gali baigtis mirtimi, nes prasideda gausus kraujavimas į pilvo ertmę, krenta kraujospūdis, organizmą ištinka šokas. Ligonė dažnai praranda sąmonę. Pastebėjus kiaušintakio plyšimui būdingus simptomus, moterį būtina kuo skubiau gabenti į ligoninę.

Mažiau pavojingas yra kiaušintakinis persileidimas. Jo metu taip pat pasireiškia kraujavimas į pilvo ertmę, tačiau jis nebūna gausus, todėl dažniausiai moteris jokių neigiamų simptomų nepajaučia.

Tyrimai

Gydytojas akušeris - ginekologas, įtariantis negimdinį nėštumą, ligonę apklausia (svarbu išsiaiškinti, kada moteris sirgo paskutinėmis mėnesinėmis, ar darėsi abortą, vartojo kontraceptikus ir pan.). Vėliau ligonė tiriama apčiuopos ir apžiūros būdu. Taip pat ektopiniam nėštumui diagnozuoti visada atliekamas ultragarsinis tyrimas. Tiriant ligonę ultragarsu randama „tuščia" gimda, plyšus kiaušintakiui matosi pakenktos struktūros, kraujas pilvo ertmėje. Taip pat kartais tiriamas chorioninio gonadotropino (ChGT) kiekis kraujyje. Normalaus nėštumo metu jis būna smarkiai padidėjęs, o ektopinio nėštumo metu dažniausiai padidėja mažiau. Diagnozė galutinai patvirtinama atlikus laparoskopinę operaciją (jos metu pilvo ertmė apžiūrima endoskopu).

Gydymas

Diagnozavus negimdinį nėštumą, pacientę visuomet būtina operuoti, nes toks nėštumas visada baigiasi komplikacijomis. Operacijos metu visuomet stengiamasi išsaugoti kiaušintakį, deja, kartais to padaryti būna neįmanoma. Operacijos metu gali būti pašalintas visas ar dalis kiaušintakio, atliekamas nėštumo elementų išsiurbimas, kiaušintakio plyšimų susiuvimas.

Jei ektopinis nėštumas lieka nepastebėtas (t.y. nesukelia jokių simptomų) ir savaiminis persileidimas įvyksta anksti - joks gydymas nėra reikalingas.

Prognozė

Ektopinio nėštumo prognozė nėra gera. Šiek tiek mažiau nei pusė moterų po negimdinio nėštumo nebepastoja. Daugiau nei pusei pastojusių ektopinis nėštumas pasikartoja, dar trečdaliui normalus nėštumas baigiasi savaiminiu persileidimu. Jei po negimdinio nėštumo moteris įtaria, kad vėl pastojo, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta šio nėštumo lokalizacija. Anksti nustačius pakartotinį ektopinį nėštumą gerokai padidėja tikimybė laiku atlikti operaciją ir išsaugoti kiaušintakį.