Astma

Astma - tai uždegiminė bronchų liga (anksčiau vadinta bronchine astma), kurios metu sutrinka bronchų atsakas į įvairius dirgiklius, ir jie sukelia grįžtamą bronchų obstrukciją (susiaurėjimą). Bronchine astma serga apie 5 proc. gyventojų, dažniausiai jauni žmonės.

Astmos priežastys

Ne visai žinoma, nuo ko astma prasideda. Manoma, kad įtakos turi genetiniai veiksniai. Skiriama endogeninė ir egzogeninė astma. Egzogeninė - tai alerginė astma, pasireiškianti kaip atsakas į tam tikrą alergeną. Endogeninė bronchinė astma pasireiškia dėl neaiškių priežasčių.

Bronchinės astmos esmė - imuninio atsako sutrikimas. Tiksliau, padidėjęs imuniteto reaktyvumas į, atrodytų, visai nepavojingus dirgiklius. Kvėpavimo takuose kaupiasi imuninės ląstelės, išsiskiria biologiškai aktyvios uždegiminės medžiagos, o tai sukelia padidėjusį bronchų reaktyvumą į įvairius dirgiklius. Astma pasireiškia remisijomis bei paūmėjimais, priepuoliais.

Astmą įtakoją ir aplinkos veiksniai. Neaišku, ar jie dalyvauja sukeliant patį uždegimą, tačiau jie tikrai įtakoja ligos eigą - paūmėjimus ir remisijas. Tai - rūkymas, virusai, bakterijos, kenksmingos aplinkos sąlygos (blogas patalpų vėdinimas, užterštas oras), gastroezofaginis refliuksas (GERL). Manoma, kad kenkia ir neracionalus antibiotikų vartojimas, nesveika mityba.

Dažnai, ypač vaikams, bronchinė astma būna susijusi su alergija. Dažniausiai pasitaiko alergijos gyvūnams, naminei erkutei, grybeliams, žiedadulkėms.

Savo pobūdžiu bronchinė astma panaši į lėtinę obstukcinę plaučių ligą (LOPL). Tačiau, priešingai nei LOPL, bronchinė astma dažniausiai prasideda jaunystėje, dėl genetinių ar alerginių veiksnių. Jos metu bronchų susiaurėjimas yra grįžtamas - t.y. visiškai atsistato praėjus priepuoliui. Tuo tarpu LOPL paprastai yra vyresnių, rūkančių žmonių liga, jos metu bronchų spindis beveik neatsistato, plaučių audinys plonėja, oringumas didėja (emfizema).

Astmos požymiai

Astma dažniausiai prasideda vaikystėje ir jaunystėje. Ligonis tarp priepuolių paprastai nejaučia jokių simptomų, nors jei astmos forma sunkesnė - pacientas gali dusti, kosėti nuolat, ar fizinio krūvio metu.

Priepuolio metu ligonis dūsta (ypač sunku iškvėpti), pamėlsta. Kai kurie pacientai sausai kosti. Ligonis sėdi palinkęs į priekį, jo krūtinės ląsta prisipildžiusi oro.

Užsitęsus bronchinės astmos priepuoliui, galima abai sunki ir pavojinga komplikacija - astminė būklė. Tuomet dėl deguonies trūkumo, skysčių netekimo (dažnai kvėpuojant) pamėlsta veidas, sutrinka sąmonė, o vėliau ištinka koma. Ilgiau nesuteikus pagalbos, gali ištikti kvėpavimo centro paralyžius ir mirtis.

Tyrimai

• Pagrindinis tyrimo metodas - plaučių funkcijos mėginiai - spirometrija. Jos metu nustatoma grįžtama bronchų obstrukcija.
• Skreplių tyrime matomos specifinės pakitusios ląstelės.
• Kraujo tyrimas, rentgenografija naudojami kitų ligų atmetimui.
• Alerginiai mėginiai padeda nustatyti, kam pacientas alergiškas. alergija gali būti astmos priežastis.

Astmos gydymas

Ligonį, sergantį bronchine astma, reikia nuolat stebėti, tirti jo kvėpavimo funkciją. Net jei ligonis jaučiasi neblogai, liga vis tiek gali progresuoti. Astma sergantis pacientas turėtų vengti kontakto su kenksmingomis medžiagomis bei alergenais.

Astmos gydymui vartojami vaistai:

• Gliukokortikoidai (beklometazonas, triamcinolonas - inhaliuojami; prednizolonas - geriamieji vaistai) - veikia prieš uždegimą;
• Beta 2 receptorių agonistai (salbutamolis, salmeterolis), anticholinerginiai vaistai (ipratropijaus bromidas) - plečia bronchus;
• Kromoglikatai - vietiškai veikiantys priešuždegiminiai vaistai;
• Leukotrienų receptorių antagonistai (montelukastas) - taip pat slopina uždegimą;
• Teofilinai (aminofilinas, metilksantinas) - gerina kvėpavima, mažina gleivių išskyrimą, skatina kvėpavimo centrą;
• Sunkaus priepuolio, astminės būklės metu leidžiamas adrenalinas.

Prognozė

Nuo bronchinės astmos mirštama labai retai (šiais laikais - tai nemirtina liga). Reguliariai gydantis, vengiant kontakto su kenksmingomis medžiagomis, astma sergantis ligonis dažnai gyvena normalų gyvenimą.