Išsėtinė sklerozė dangstosi kitų ligų požymiais

Jaunų žmonių liga. Taip trumpai būtų galima apibūdinti išsėtinę sklerozę. Tačiau ryškėja nauja tendencija - liga nustatoma ir vaikams, nors dar prieš keletą metų tokie atvejai buvo vadinami išskirtiniais.

Kreipiasi pavėluotai

Klaipėdos universitetinės ligoninės Išsėtinės sklerozės centro vadovė Lina Malcienė apgailestauja, kad žmonės nelinkę sureikšminti šios ligos požymių ir į gydytojus dažnai kreipiasi per vėlai.

Medikės teigimu, pirmieji išsėtinės sklerozės požymius gali pastebėti šeimos gydytojai ir okulistai, tačiau dėl informacijos apie šią ligą stokos, ne visada geba ją atskirti nuo kitų.

Išsėtinė sklerozė neturi nė vieno specifinio bruožo, kuris būtų būdingas tik jai. Pirmieji galimi jos požymiai - staigus regėjimo susilpnėjimas, pusiausvyros sutrikimas, be aiškios priežasties atsirandantis nuovargis, galvos svaigimas, galūnių tirpimas, nepaaiškinami skausmai, ypač veido ar nugaros srityse - dažnai priskiriami kitoms ligoms.

Jei kamuoja galvos skausmai, neretai tai priskiriama pervargimui. Galūnių tirpimai, silpnumas kojose medikų dėmesį nukreipia stuburo problemų link.
Suserga po egzaminų

Pasak L.Malcienės, nemažai sergančiųjų išsėtine skleroze kol kas apie tai nežino ir nesikreipia į medikus. Daugiau nei 80 proc. pacientų liga staiga nepasireiškia. Jos požymiai atsiranda palengva.

Blogiausia, jog ši klastinga liga būdinga jauniems ir aktyviems žmonėms, kurie pas gydytojus lankosi nereguliariai ir kreipia mažiau dėmesio į savo sveikatą.

Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdoje įkurto išsėtinės sklerozės centro pacientų amžius - 25-28 metai.

Dažnai ligą išprovokuoja stresai, tad neretai studentams, moksleiviams išsėtinė sklerozė diagnozuojama po egzaminų.

Nors įprastai šia liga susergama 18-25 metų, tačiau per pastaruosius kelerius metus ji diagnozuojama net dešimties metų vaikams. Gydytojų nebestebina, kai išsėtine skleroze suserga paaugliai. Tad išsėtinė sklerozė tampa vis labiau jaunėjančia liga.

Sunkesni ligoniai - pajūryje

L.Malcienė pabrėžė, kad labai svarbu išsėtinės sklerozės centrą buvo įkurti pajūryje, kur sergama sunkesnėmis formomis. Liga nemėgsta drėgno jūrinio klimato.

Dar iki praėjusių metų pabaigos tokie centrai buvo tik Vilniuje ir Kaune, tad pajūrio gyventojai dažnai į specialistus kreipdavosi pavėluotai.
Neurologė pasidžiaugė centre sulaukianti nemažai pacientų. Juo labiau kad šeimos gydytojai ir neurologai juos atsiunčia ne be reikalo - įtariama diagnozė dažnai pasitvirtina.

Neurologė pastebi, kad laiku nesikreipus į specialistus galimos rimtos ligos komplikacijos, taip pat prarandama daug galimybių ligą pristabdyti.
Tuomet negrįžtamai progresuoja ligonius varginantys ryškūs pusiausvyros, koordinacijos sutrikimai, kurie sunkiai pasiduoda korekcijai, ypač labiau pažengusios ligos atvejais.

Moterys kenčia dažniau

Diagnozuoti išsėtinę sklerozę padeda patyrusio specialisto klinikinis ištyrimas. Po neurologinių tyrimų aiškėja, ar prireiks papildomų: magnetinio rezonanso tomografijos, smegenų skysčio tyrimų.

Ligos pradžioje žmonės linkę apie ją nutylėti, nes dėl išsėtinės sklerozės kyla problemų darbe, bendraujant su aplinkiniais ar net policijos pareigūnais. Koordinacijos sutrikimai, kai ligonis svirduliuoja, eidamas kliūva ar virsta, neretai painiojami su girtumu.

Nuo išsėtinės sklerozės nemirštama. Ji tik sukelia negrįžtamą neįgalumą, kuris išprovokuoja komplikacijas: pragulas, rijimo sutrikimus, springimą. Iš pradžių žmogus nevaikšto, paskui sunku sėdėti, vėliau - nebenulaiko galvos.
Apie 10 proc. ligonių serga greitai progresuojančia ligos forma.

Šiuo metu Klaipėdos apskrityje žinomi 200 išsėtine skleroze sergantys pacientai, o uostamiestyje - 100. Daugiau nei pusė sergančiųjų yra moterys.
Šia liga, kaip ir daugeliu autoimuninių, du kartus dažniau suserga dailiosios lyties atstovės.

Faktai apie išsėtinę sklerozę

• Išsėtinė sklerozė - nepagydoma liga. Jos progresavimą galima stabdyti vaistais, kuriuos 100 proc. kompensuoja valstybė.
• Remiantis medicininiais skaičiavimais, mūsų šalyje šia liga turėtų sirgti maždaug 2 tūkst. žmonių.
• Ligos atkryčius retinančiais vaistais šiuo metu ligą gydosi apie 400 žmonių. Tai sudaro tik apie 60 proc. visų, kuriems reikėtų gydytis.
• Lietuva patenka į Šiaurės Europos zoną, kur išsėtinės sklerozės paplitimas gerokai didesnis negu pietinėse valstybėse.