Migrena

Migrena - tai epizodiškai pasikartojantis galvos skausmas, kurį lydi beveik bet kurios organizmo sistemos simptomai. Migrena - tai viena dažniausių ligų; apie ją buvo žinoma prieš daugiau nei tūkstantį metų. Šia liga serga apie 15 - 20 proc. visų žmonių. Žymiai dažniau serga moterys, tačiau gali sirgti ir vyrai. Dažniau srega jauni žmonės.

Priežastys

Skausmą generuojanti ir jo suvokimo sistema - labai sudėtinga, ji apima įvairius neurotransmiterius, tam tikrų medžiagų pokyčius smegenyse. Tikslūs migreninio skausmo mechanizmai ne visai žinomi, nors jį aiškina net kelios teorijos. Migrenos esmė - neuronų uždegimas bei kartu atsiradęs galvos kraujagyslių išsiplėtimas. Migrenos atsiradimui įtakos turi hormoniniai pokyčiai. Todėl brendimo bei menopauzės metu priepuoliai padažnėja.

Kas išprovokuoja migrenos priepuolį?

Yra teorija, kuri teigia, kad priepuolį gali išprovokuoti magnio trūkumas organizme. Pastebėta, kad priepuoliai dažniau prasideda dėl streso, tam tikro maisto, prieš menstruacijas.

Požymiai

Priklausomai nuo ligos simptomų bei vietos, kur pasireiškia pažeidimas, yra kelios šios ligos rūšys: su aura, be auros, hemipleginė, oftalmopleginė, tinklainės migrena.

Migrenos požymiai: dažniausiai prieš priepuolį keletą dienų (valandų) pasireiškia tam tikri simptomai - nuotaikos, skonio pokyčiai, darbingumo sumažėjimas ar padidėjimas, kartais - euforija, pablyškimas, pykinimas.

Jei migrena yra su aura, prieš pat skausmą pasireiškia tam tikri, konkrečiam žmogui būdingi neurologiniai požymiai: haliucinacijos, juodos dėmės regos lauke, žybčiojimai, zigzagai, švieselės, žvaigždė akyse. Kartais pasireiškia déjà vu, galūnių, liežuvio, veido „tirpimas", gali sutrikti kalba.

Per valandą nuo auros prasideda galvos skausmas. Dažniausiai jis būna vienpusis. Dažnai skauda kaktą, smilkinius, tačiau kai kuriais atvejais - pakaušį. Skausmas plinta iš vienos galvos pusės į kitą. Tai - pulsuojantis skausmas, kuris pamažu stiprėja, pasiekia piką ir po to pradeda silpnėti. Kartu su skausmu pasireiškia pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, garso baimė.

Priepuolis trunka nuo kelių valandų iki trijų parų. Po priepuolio galimas nuovargis, silpnumas, sumažėjęs darbingumas ir pan. Priepuoliai gali kartotis vieną ar kelis kartus per mėnesį.

Tyrimai

Migrena diagnozuojama remiantis tam tikrais kriterijais. Reikia paminėti, kad šiems ligoniams jokie objektyvūs tyrimai nepatvirtina diagnozės (kompiuterinė tomograma bei kiti tyrimai būna normalūs). Gydytojas išsiaiškina ligos istoriją, gerai ištiria pacientą. Pagrindinis diagnostikos kriterijus - skausmas turi būti pasikartojantis ir atititikti jau minėtus simptomus, bei turi būti atmestos kitos ligos, galinčios sukelti galvos skausmą bei neurologinius simptomus.

Komplikacijos

Migrenos eiga paprastai gerybinė. Nors ir labai nemaloni, ši liga liga nėra mirtina. Visgi, galimos kelios komplikacijos. Jei priepuolis užtrunka ilgiau nei tris paras, diagnozuojama migreninė būklė. Kita komplikacija - migreninis infarktas arba insultas (neurologiniai simptomai išlieka ilgiau nei savaitę).

Gydymas

Migrenos priepuolio gydymui efektyviausia vaistų grupė - triptanai (serotonino receptorių stimuliatoriai) - sumatriptanas, zolmitriptanas, rizatriptanas. Šiuos vaistus geriausia vartoti pačioje priepuolio pradžioje. Beje, jų negalima vartoti dažnai.

Kartais migrenos gydymui užtenka paprastų analgetikų - paracetamolio, ibuprofeno, diklofenako (arba jų deriniai su metoklopramidu, kofeinu). Pykinimas slopinamas cerukaliu (metoklopramidu). Retais atvejais priereikia narkotinių analgetikų (morfijaus, fentanilio).

Profilaktika

Jei priepuoliai labai dažni bei sunkūs, skiriamas profilaktis gydymas vaistais (beta adrenoblokatoriai - metoprololis ir pan.). Taip pat reikėtų stebėti, kas išprovokuoja priepuolį ir to vengti. Tai gali būti maistas (šokoladas, alkoholis, citrusai), badavimas, stresas, nemiga ir t.t. Priepuoliai suretėja, kai išmokstama atsipalaiduoti (psichoterapija, joga), laikomasi poilsio bei darbo režimo, maitinamasi reguliariai, sveikai.