Streso išprovokuotos ligos

Žmogaus organizmo sistemų ir atskirų organų sutrikimai, išprovokuoti psichikos arba emocinių faktorių, vadinami psichosomatinėmis ligomis. Mokslininkai iki šiol nesutaria, ar kūnas daro didesnę įtaką psichikai, ar psichika - kūnui, bet akivaizdu, kad psichologinė būsena labai veikia savijautą ir sveikatą. Kai kurie specialistai mano, jog psichosomatinės ligos sudaro apie 60 proc. visų ligų, bet yra teigiančiųjų, kad dar daugiau, esą neigiami psichologiniai faktoriai per nervų sistemą veikia visas kūno ląsteles, taigi ir sutrikdo organų veiklą.

Psichosomatinės ligos - tai ligos, sukeltos sutrikusio organizmo sugebėjimo prisitaikyti, apsiginti nuo nepalankaus aplinkos poveikio.

Žmonės nuolat gyvena streso sąlygomis.

Mokslo apie stresą pradininkas gydytojas G.Seljė tvirtino, kad „net miegantis žmogus patiria stresą. Streso nebuvimas reiškia mirtį".

Bet nepageidaujamas aplinkos poveikis kartais būna toks didelis, kad organizmo apsauginės jėgos su juo nesusidoroja ir susergama.

Riba tarp prisitaikymo reakcijos ir sveikatos sutrikimo yra sąlyginė ir priklauso tiek nuo nepalankios jėgos stiprumo ir jos veikimo trukmės, tiek nuo žmogaus psichologinės ir fizinės būklės.

Žinoma, mažesnėmis prisitaikymo galimybėmis pasižymi vyresnio amžiaus, fiziškai silpnesni, jau ne kartą įvairias negandas išgyvenę ir nuolatinę įtampą patiriantys asmenys, o ypač - linkusieji viską matyti kuo tamsesnėmis spalvomis.

Labiausiai paplitusios ligos, kuriomis susergama dėl organizmo nesugebėjimo prisitaikyti prie agresyvios aplinkos, yra bronchinė astma, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, nespecifinis opinis kolitas, hipertonija, migrena, cukrinis diabetas, tireotoksikozė, reumatoidinis artritas, dilgėlinė, žvynelinė, įvairūs seksualiniai, taip pat menstruacijų ciklo sutrikimai.

Nemažai medikų mano, kad psichologinės priežastys nulemia ir susirgimą onkologinėmis ligomis.

Panašūs požymiai

Streso ir psichinės įtampos išprovokuotos ligos labai įvairios, pažeidžiančios skirtingus žmogaus organus, tačiau jos turi ir daug bendrų savybių.

Susirgimą bet kuria psichosomatine liga nulemia psichikos faktoriai (psichologinė trauma, emocinis stresas), kurie veikia trumpai (pvz., artimo žmogaus mirtis), gana ilgai (konfliktai šeimoje, darbovietėje, tėvų ar vaikų užsitęsusi liga) arba nuolat (neišsprendžiamos problemos dėl asmenybės ypatybių, nevisavertiškumo komplekso, neįgalumo).

Su stresu susijusi ne tik tokių ligų pradžia, bet ir jų paūmėjimas, ir pasikartojimas.

Pažymėtina, kad psichosomatinės ligos dažnai priklauso nuo asmens lyties ir jo lytinės brandos. Pavyzdžiui, bronchinė astma dukart dažniau užklumpa dar lytiškai nesubrendusius berniukus nei mergaites, bet tarp suaugusiųjų šia liga jau serga daugiau moterų negu vyrų.

Lėtinė dilgėlinė ir tireotoksikozė labiau būdinga moterims, o hipertonija ir koronarinė širdies liga - vyrams.

Neretai tokios ligos pasižymi sezoniniu pobūdžiu, t. y. atsiranda arba paūmėja tam tikru metų laiku. Sergantieji skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opa paprastai blogiau pasijunta pavasarį ir rudenį, o žvynelinė labiau kamuoja vasarą ir žiemą.

Psichosomatinėmis ligomis suserga turintieji genetinį arba konstitucinį polinkį. Praktikuojantys gydytojai gali patvirtinti, kad hipertoniko šeimoje yra ir ja sergančių tėvų, senelių, o varginamieji opaligės prisipažįsta, kad šia liga savo giminėje susirgo ne pirmieji.

Be to, toks pat emocinis sukrėtimas skirtingiems žmonėms sukelia nevienodas reakcijas ir sveikatos sutrikimus - tam turi įtakos ir asmens charakteris.

Dėl stresų ūmaus būdo, linkę į agresyvumą, bet prisiverčiantys susivaldyti žmonės paprastai suserga hipertonija, o drovūs, jautrūs, nepasitikintys savimi - nespecifiniu opiniu kolitu.

Nespecifinės reakcijos

Ryšį tarp psichikos ir kūno užtikrina vegetatyvinė nervų sistema, jis pasireiškia įvairiomis vegetatyvinėmis ir kraujagyslių reakcijomis. Organizmui nepalanki situacija pirmiausia sukelia bendrą nespecifinę reakciją į stresą. Pastarosios reakcijos būna trijų tipų.

Labai dažnai dėl jaudinimosi prieš egzaminus, viešą darbo ataskaitą ir pan. atsiranda išskyrimo organų reakcija - prasideda seilėtekis arba imama smarkiai prakaituoti, pykina, kartais net vemiama, viduriuojama arba itin dažnai šlapinamasi.

Dėl streso gali padidėti kūno temperatūra. Taip dažnai atsitinka ilgai verkusiems arba ilgai kieme šėlusiems ir pavargusiems vaikams, taip pat tada, kai jiems kalasi dantukai. Tokia reakcija būdinga ir kai kurioms psichinę įtampą patiriančioms moterims, bet joms temperatūra padidėja nesmarkiai iki 37- 37,5 laipsnio pagal Celsijų.

Reakciją į stresą rodo ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimas - padažnėjęs širdies plakimas, spazmai, padidėjęs kraujospūdis.

Bet kurio tipo nespecifinę organizmo prisitaikymo reakciją gali papildyti ir nerimo, baimės jausmas. Dėl pakartotinio psichologinių veiksnių poveikio arba ilgai užsitęsusios psichiką traumuojančios būsenos reakcija į stresą tampa specifinė, tada jau pastebima kūno organų ir sistemų pažeidimo požymių.

Pasak gydytojų, pirmiausia nukenčia organas „taikinys", t. y. jautriausias dėl to organo ligų paveldimumo. Iš pradžių jo veiklos sutrikimai būna funkciniai ir paprastai slepiantys psichikos ligas (neurozę, depresiją). Jei nepradedama laiku gydytis, tą organą arba organizmo sistemą liga smarkiai pažeidžia ir visiškai pasveikti gali nebepavykti.

Visapusiškas gydymas

Jei liga yra sukelta psichologinių veiksnių, juos pašalinus galima pasveikti. Paprastai pirmiausia padedama atsikratyti tokių negalavimų, kaip per didelis kraujospūdis, opos prakiurimas, širdies skausmai.

Siekiant normalizuoti organizmo funkcijas gali būti skiriama ir psichotropinių vaistų (raminamųjų, migdomųjų, antidepresantų). Bet lemiama yra psichoterapeuto pagalba.

Šis specialistas padės suvokti, kurios asmeninės savybės labiausiai kenkia kurti harmoningus santykius su aplinkiniais, patars, kaip išvengti stresinių situacijų ir kaip elgtis, kai jos neišvengiamos, t. y. kaip kontroliuoti stresą.

Vis dėlto geriausia nelaukti, kol gyvenimo džiaugsmą ims temdyti liga, o stengtis užbėgti jai už akių. Reikia visada prisiminti, kad jei mūsų kūną neigiami išgyvenimai ir nuolatinis skubėjimas veikia pražūtingai, vadinasi, mums malonūs dalykai, priešingai, sveikatai yra naudingi.

Ir didžiausi darboholikai turėtų rasti laiko pailsėti, o retkarčiais gal net ir patinginiauti, visai pamiršę tarnybą ir išsijungę darbo telefoną. Juk darbas neturi tapti visu gyvenimu, tai tik jo dalis, ir gal net ne pati svarbiausia.

Reikia save dažniau palepinti maloniais užsiėmimais ir pramogomis, vyti tolyn piktas ir liūdnas mintis, stengtis pamatyti aplinkui tai, kas gražu.

Vienas iš galingiausių kovos su ligomis ginklų - humoras. Jis kelia nuotaiką ir padeda atsikratyti negatyvių jausmų, taigi apsauginės organizmo jėgos suaktyvėja ir stresas tampa nebe toks baisus.

Mokėjimas pasišaipyti iš nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių padeda nepalūžti net ištikus didelėms nesėkmėms.