Kaip suvaldyti nervinę įtampą, stresą?

Nervinė įtampa arba stresas - organizmo reakcija į žmogui nemalonius išorinius ar vidinius dirgiklius. Kogero visiems žmonėms yra pažįstamas jausmas, kai nuo pat ryto skauda galvą, mintyse krūvos neatliktų darbų, kuriuos reikia atlikti šiandien, bet viskas kaip tyčia visą dieną „krenta iš rankų". Vienu laiku reikia priimti krūvą svarbių sprendimų, o apie maistą net pagalvoti nėra laiko. Ši nekonkreti, daugeliui gerai pažįstama būsena ir yra nervinė įtampa.

Žmogus nervinę įtampą pradeda jausti tuomet, kai jį slegia per didelis krūvis (tiek emocinis, tiek fizinis), o visi energijos rezervai jau yra išnaudoti. Tuomet žmogus pradeda pernelyg jautriai reaguoti į išorinius aplinkos dirgiklius, kurie skirstomi į fizinius (triukšmas, alkis, karštis, šaltis, infekcinės ligos, traumos) ir psichinius (egzaminai, problemos darbe, konfliktai su artimais žmonėmis, vienatvė, artimo žmogaus liga ar mirtis).

Žmogus, varginamas streso, tampa nervingas, nebegali susikoncentruoti, jį apima baimės, nerimo jausmas, naktį kamuoja nemiga, sumažėja ar smarkiai padidėja apetitas. Taip pat nervinė įtampa gali sukelti ir įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip - padidėjusį kraujospūdį, galvos, skrandžio skausmus, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą, vėmimą, kraujotakos ar nervų sutrikimus, sąnarių skausmus.

Ką daryti, jei pajutote, kad pradedate jausti stresą?

• Pirmiausia, pabandykite trumpam sustoti ir pamėginkite suprasti, kodėl jus apėmė nerimas bei kokia galėtų būti streso priežastis.
• Stenkitės nepersistengti. Paklauskite savęs, ar jums tikrai būtina atlikti tiek daug darbų vienu metu? Realiai įvertinkite savo galimybes, juk ne visi gali būti patys geriausi.
• Taip pat realiai apmąstykite savo norus. Ar tikrai verta nerimauti dėl to, kad neturite kažko, ko tikrai niekada negalėsite turėti.
• Visuomet priimkite sprendimus patys. Neleiskite, kad už jus spręstų kiti. Tik patys priėmę apgalvotą sprendimą būsite įsitikinę, kad jis teisingas.
• Jei manote, kad iš jūsų reikalauja per daug, pasakykite apie tai reikalaujančiam žmogui.
• Nesistenkite suplanuoti darbų visam gyvenimui į priekį. Pirmiausia įvykdykite savaitės planą.
• Laikykitės darbo - poilsio režimo. Po darbų visuomet stenkitės pailsėti, užsiimti mėgiama veikla. Kasmet atostogaukite.
• Taip pat svarbu, jog jūsų laisvalaikis būtų skirtas poilsiui. Nepamirškite, jog ir pernelyg triukšmingos linksmybės, labai intensyvus sportas ar kitas didelis fizinis krūvis taip pat smarkiai išvargina.

Kodėl reikia vengti streso?

Nervinės įtampos reikėtų vengti ne tik todėl, kad stresas gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, tačiau ir dėl to, jog žmonės, kuriuos vargina didelė emocinė įtampa, vis dažniau nerimui malšinti vartoja raminamuosius vaistus, alkoholį, narkotikus, kurie tik šiek tiek nuslopina jaučiamą įtampą. Ilgainiui tokie žmonės tampa alkoholikais, narkomanais ar tampa priklausomi nuo raminamųjų vaistų. Tuomet nervinė įtampa dar labiau padidėja, nes prisideda įvairių rūpesčių, susijusių su priklausomybėmis, kyla problemų šeimoje, darbe. Todėl stresui malšinti geriau rinktis ne alkoholį ar medikamentus, o kitą mažiau žalingą mėgstamą veiklą.