Emocijos lemia sveikatą

Turintys šią ydą žmonės dažnai kenčia nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Net pirkdami duoną jie gali taip susinervinti, kad patiria tikrą jausmų audrą.

Iš tikro tokie žmonės gyvena veikiami streso. Jų organizme nuolat yra padidėjęs nerimo hormonų lygis, o tai sukelia kraujagyslių spazmus. Pirmiausia į tai reaguoja jautresnės smegenų kraujagyslės. Nuolat skauda galvą, gali net ištikti insultas.

Bailumas

Inkstai - organas, kuris pirmas reaguoja į baimę. Antinksčiai į kraują išskiria daugiau adrenalino ir noradrenalino. Šie hormonai išsiskaido į toksines medžiagas, o jos pereina per inkstus.

Inkstai reaguoja į šias medžiagas ir išskiria hormoną reniną, jis siaurina kraujagysles ir dėl to pakyla kraujo spaudimas. Neatsitiktinai 90 procentų atvejų hipertonijos priežasties ieškoma tiriant inkstus.

Išdidumas

Žmogus, laikantis save protingesniu ir geresniu už kitus, nė neįtaria, kad išdidumas gali tapti psichinės ligos arba skrandžio opos priežastimi. Tokie žmonės neprašo kitų pagalbos ir tampa tarsi uždara sistema, kuri gali it vulkanas bet kada išsiveržti.

Dažniau nei kiti būtent jie serga skrandžio ir virškinamojo trakto ligomis, opomis, psichikos negalavimais. Dauguma sergančiųjų alkoholizmu taip pat labai išdidūs.

Godumas

Skirtingai nuo šykštuolio, nieko sau neleidžiančio, gobšuolis, priešingai, nori visko ir daug, jam baisu ko nors atsisakyti. Tokie žmonės dažnai kenčia nuo žarnų nepraeinamumo, vidurių užkietėjimo, medžiagų apykaitos sutrikimų, nusilpusio imuniteto.

Šios problemos turi neigiamos įtakos organizmo reguliavimo sistemai, dėl jų gali atsirasti onkologinės ligos. Pirmaisiais pavojaus ženklais turėtų būti vegetatyvinė kraujagyslių distonija ir nuolatiniai peršalimai, silpninantys imunitetą.

Pyktis

Greitai supykstantys žmonės dažnai kenčia nuo alergijos. Nuolatinis nervų sistemos dirginimas verčia imunines ląsteles nuolat būti pasirengusias kovai. Tiesa, kalbant apie maisto alergiją, didelę įtaką turi individualios virškinimo sistemos ypatybės.

Jei organizme daug fermentų, žmogus, būdamas labai dirglus, ilgai gali nejusti alergijos požymių, tačiau tam, kurio organizme fermentų mažai, alergija pasireikš po pirmųjų pykčio priepuolių.

Liūdesys

Pomėgis liūdėti ir pasiduoti nusiminimui lemia nepasitenkinimą gyvenimu. Nuo to pirmiausia kenčia kvėpavimo organai: plaučiai, gerklos, bronchai, nes jie glaudžiai susiję su žmogaus emocijų pasauliu.

Astma, kurią lydi bronchų spazmai, taip pat kyla dėl nemokėjimo atskleisti savo jausmų ir patirti dėl to malonumą.

Profesija ir ligos

Nusikaltėliai

Žmogaus veiklos sritis atskleidžia jo pažeidžiamiausias vietas. Pirmiausia tai įrodė amerikiečiai mokslininkai, jie devintojo dešimtmečio viduryje ištyrė nusikaltėlius, nuteistus už vagystes. Pasirodo, profesiniai kišenvagių ir seifų plėšikų negalavimai yra susiję su rankomis - neuritai, dalinis arba visiškas rankų paralyžius, pirštų silpnumas.

Šį reiškinį paaiškinti remiantis vien fiziologija turbūt neįmanoma. Pasak psichoterapeutų, reikalas tas, kad šių žmonių vidus nėra harmoningas, jis išsiderinęs, principas „nevok" nugrūstas į pasąmonę, tačiau vis vien pasireiškia ir pirmiausia kenčia tos kūno dalys, kurios atlieka nederamą veiksmą.

Be to, paaiškėjo, kad praktiškai visų grupių nusikaltėliai serga inkstų ligomis. Medikai mano, kad tai nulėmė baimės faktorius, o baimę nusikaltėliai jaučia nuolat.

Aktoriai

Taikios profesijos taip pat gali būti ne mažiau kenksmingos sveikatai. Pavyzdžiui, aktoriaus profesija, jei į ją žvelgiama ne formaliai, o įsigyvenama į kiekvieną vaidmenį, itin pavojinga psichikai. Nugyventi keli gyvenimai nepraeina be pėdsakų, už tai tenka mokėti - kentėti nuo isterijos, šizofrenijos, psichopatijos.

Taip pat itin pavojingos dėl tų pačių priežasčių yra psichologų ir psichoanalitikų profesijos. Ne veltui po trejų praktikos metų jiems siūloma keisti veiklos pobūdį.

Žurnalistai

Žurnalistai, turintys galimybę stebėti istorijos raidą iš šalies, apimti didybės. Todėl jie pagyrūniškai pasakoja neįtikėtinas istorijas, tikina žinantys begales valstybinių paslapčių, kad toks ir toks ponas N. jų bijo.

Tikrovės ir siekiamybės neatitikimas lemia sunkius psichikos sutrikimus, alkoholizmą, širdies ir kraujagyslių ligas.

Pedagogai

Mokytojai ir dėstytojai, priklausomai nuo to, ar jie būna gobšūs atiduodami save ir žinias, gyvena ir serga skirtingai. Potsdamo (Vokietija) universiteto mokslininkai nustatė, kad gerus mokytojus, pasiaukojamai dirbančius (tokių apytiksliai 40 proc.), infarktai ir insultai ištinka dažniau nei kitus. Taip jie sumoka už išdidų norą valdyti kitų protus.

Abejingi pedagogai, blogai atliekantys savo pareigas, šykštintys mokiniams žinių, kenčia nuo depresijos ir skrandžio bei virškinamojo trakto ligų.

Muzika ir svajonės

Bet kokia veikla, susijusi su muzika, ilgina gyvenimą. Muzikiniai svyravimai rezonuoja su organizmo ląstelėmis, suaktyvina jų apykaitą ir atsinaujinimą. Ypač gerai veikia klasikinė muzika, matyt, neatsitiktinai tarp ilgaamžių nemažai dirigentų ir baleto artistų, nors jie dažnai patiria traumų. Galbūt ilgaamžiškumas susijęs ne tik su muzika, bet ir su galimybe gražiai įgyvendinti savo svajonę.

Nenuostabu, kad pagal statistiką ilgai gyveno daugelis žymių politikų, revoliucionierių: Vinstonas Čerčilis, L.Kaganovičius, jie išliko šviesaus proto ir geros sveikatos iki amžiaus galo. O filosofas humanistas A.Šveiceris, dirbęs Afrikos glūdumoje tarp sergančiųjų maliarija, raupsais, iš viso nesirgo per ilgą savo gyvenimą. Matyt, noras rūpintis kitais nesiekiant atlygio - vienas pačių sveikiausių norų Žemėje.