Charakteris, lemiantis mūsų ligas

Visiems žinoma, jog nuolat nerimaujant galima užsidirbti skrandžio opą. Bet kas galėjo pamanyti, kad linksmuoliai dažniau patenka į avarijas?

Už kokias dar sveikatos problema turėtume būti „dėkingi" savo būdui? Kai kurie psichologai mano, kad žmogaus charakteris - tai genų ir aplinkos poveikio rezultatas. Nors toks tandemas nenuspėjamas, mokslininkams vis dėlto pavyko išvesti tam tikras paraleles tarp to, koks yra žmogaus charakteris, ir kokias ligas jis formuoja.

Kalta ne vien aplinka?

Aišku, kiekvienas mūsų esame, perfrazuojant žinomą posakį, savo charakterio kalvis, tad ligų klasifikavimą pagal ligonio būdą turbūt reikėtų laikyti labai sąlyginiu. Tačiau jame, kaip ir visur, yra savotiškas tiesos krislas.

Optimistams - nutukimas

Tiesą sakant, ši išvada nėra nauja. Lengvai į gyvenimą, save ir aplinkinius žiūrintys žmonės sugeba rasti malonumų visur kur. Ir, aišku, lengviausia jų randa maiste.
Tačiau linksmuoliams gresia ne tik nutukimas, bet ir ankstyva mirtis - pavyzdžiui, dėl nelaimingo atsitikimo. Japonai ekspertai, tyrę ryšį tarp šių dviejų dalykų, padarė išvadą, kad optimistai dažniau linkę tenkinti savo kaprizus ir neadekvačiai vertinti probleminę situaciją: na, kas gi blogo man gali nutikti? Todėl nutrūktgalviškai leidžiasi į visus nuotykius, taip pat ir kelyje.

Amerikiečiai mokslininkai paskelbė išsiaiškinę, kad žvalūs, džiugūs vaikai užaugę dažnai pradeda pernelyg daug rūkyti ir piktnaudžiauti alkoholiu. Vėlgi tik dėl to, kad pataikauja savo silpnybėms.

Žinoma, terminas „optimistas" nėra labai tiksliai apibrėžtas. Be to, jų požiūris į save, savo kaprizus daug kuo priklauso nuo intelekto ir išsilavinimo.

Viena vertus, kuo daugiau žmogus žino, tuo yra atsargesnis ir rečiau pasiduoda žalingų įpročių traukai. Kita vertus, kuo didesnis optimistas yra žmogus, tuo didesnė tikimybė, jog, nepaisydamas visų žinių, numos ranka į bet kokią riziką sveikatai - atseit velnias negriebs.

Pesimistams - opa ir spuogai

Pesimistų gyvenimas nė kiek ne lengvesnis. Tik juos kamuoja kiek kitokios sveikatos problemos - pavyzdžiui, skrandžio opa. Sielodamiesi dėl dar net nenutikusių smulkmenų, tokie žmonės išgyvena tikras pragaro kančias, todėl nereguliariai maitinasi, prastai miega ir, deja, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu. Visa tai didina skrandžio rūgštingumą, taigi dažnai to rezultatas būna prakiuręs skrandis: rimtais moksliniais tyrimais įrodyta, kad 70-80 procentų pesimistų anksčiau ar vėliau užsidirba skrandžio opą.

Streso hormonas kortizolas irgi sveikatos nestiprina. Priešingai - provokuoja galvos skausmus, šlapimo pūslės infekcijas ir net spuogų atsiradimą.

Vidinis pesimistų pasaulis, anot psichologų, dažnai būna įstrigęs viename negatyviame gyvenimo taške. Šio tipo žmonės yra bene labiausiai linkę sirgti psichosomatinėmis ligomis. Ir jiems sunku atsisakyti savo įpročių - net pačių žalingiausių.

Agresyviems - hipertonija ir vėžys

Mokslinių tyrinėjimų statistika sausa ir negailestinga: priešiškai nusiteikusios, agresyvios moterys priklauso krūties vėžio rizikos grupei, vyrai rizikuoja susirgti žarnyno vėžiu. Ir tik dėl to, kad savo emocijų išraiška slopina nuosavos imuninės sistemos veiklą.

Be to, pyktis 50 procentų didina širdies ligų riziką, nes šis jausmas stiprina ir greitina reakciją į stresą, o jau minėto streso hormono kortizolo perteklius organizme didina kraujospūdį ir tankina širdies plakimą.

Pesimistai - žmonės, gyvenantys spaudžiami nesibaigiančios įtampos, todėl galiausiai tampa savotiškai priklausomi nuo pykčio ir streso hormonų, kuriuos gamina jų organizmas. Tam tikra prasme jie gyvi vienu adrenalinu. Nereikia būti mediku, kad suprastum, jog ilgai taip tęstis negali: nuolatinės hormonų ir imuninės sistemos perkrovos bet kurią akimirką gali jas tiesiog „sudeginti".

Droviesiems - insultas

Namisėdos, intravertai ir apskritai drovūs žmonės 50 procentų dažniau patiria insultą arba infarktą. Ir juos dažniau pakerta įvairios infekcijos.

Dėl uždaro gyvenimo būdo jie rečiau bendrauja su kitais žmonėmis ir į viską, kas nauja, reaguoja kaip į stresą. Taigi faktiškai kiekviena nauja pažintis jų imunitetui grasina nauju negalavimu.

Uždari žmonės būna linkę į savigraužą, tačiau tai dar, pasirodo, nėra blogiausia. Jie - mėgėjai ieškoti savyje ligų, paprastai net neegzistuojančių, gerti saujomis tabletes, imunitetą gerinančius preparatus ir vitaminus, taip ne stiprindami, o priešingai - silpnindami organizmą. Ko stebėtis, kad prie jų kimba visokios ligos?

Grėsmė tyko mumyse?

Taip pat yra manoma, kad šykštuolius dažniau nei kitus žmones kamuoja galvos skausmai ir insultai. Ir kaltas dėl to vėl yra hormonas kortizolas, nes baimė išsiskirti su pinigais irgi sukelia stresą.

O štai goduoliai, norintys visko, daug ir iš karto, paprastai turi silpną imunitetą, kenčia dėl vidurių užkietėjimo ir apskritai turi problemų dėl žarnyno.

Bailių silpnoji vieta - inkstai. Iš baimės į kraują patenka didesnės nei turėtų adrenalino bei noradrenalino dozės, ten pradeda irti ir išskiria gana toksiškas medžiagas. Vienintelis jas galintis pašalinti organas yra inkstai, tad jei nuolat ko nors bijoma, panikuojama, jie gali ir persidirbti.

Ilgesio, liūdesio ar nuobodulio kamuojami žmonės turi kvėpavimo problemų. Nepatenkintieji savimi ir gyvenimu gali susirgti astma.