Kasdienis palydovas stresas

Be streso gyventi negalima ir nereikia. Tuo įsitikinęs Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Vytautas Obelenis. Jis įtampos poveikį žmogaus organizmui analizuoja jau beveik pusę amžiaus. Septyniasdešimtmetį prieš kelias dienas atšventęs mokslininkas yra šių tyrimų pradininkas Baltijos šalyse, o šiandien ši tema itin aktuali.

"Stresas padeda susikaupti, mobilizuoti savo jėgas, tačiau pernelyg stipri, dažnai pasikartojanti, ilgai trunkanti įtampa sendina, išsekina ne tik psichiką, bet ir imuninę organizmo sistemą, turi įtakos atsirasti rimtiems organizmo negalavimams", - aiškino V.Obelenis. Todėl anot profesoriaus, šiandien tiesiog būtina išmokti stresą išgyventi ir ją suvaldyti.

Kas vyksta organizme?

Stresas - žmogaus fiziologinės ir psichinės įtampos būsena, kurią sukelia aplinkos veiksniai, vadinami stresoriais.

Kūnas į bet kokį stresą reaguoja vienodai. Iš pradžių į kraują išsiskiria didelis adrenalino kiekis, organizme operatyviai mobilizuojamos cukraus atsargos, suaktyvinami svarbiausi centrai, atsakingi už raumenų judesius, liaukų sekreciją, visų organų veiklą ir tokias gyvybines funkcijas kaip mityba, kvėpavimas, dauginimasis, skysčių apytaka.

Todėl padažnėja kvėpavimas, ima sparčiau plakti širdis, pakinta gliukozės įsisavinimas, įsitempia raumenys, išpila prakaitas, atsiranda širdies ritmo ir laidumo sutrikimų, trūksta oro, susitraukia kraujagyslės, dėl to žmogus gali staiga išbalti, pajusti šaltį arba jam gali nutirpti rankos ir kojos.
Paskui į įsijungia simpatinė nervų sistema, atsakinga už tai, kad tinkamai ir greitai būtų panaudotos jėgos.

Vėliau pradeda veikti hormonas kortizolis, iš baltymų išskiriantis cukrų. Dėmesys sutelkiamas į reikšmingiausias situacijos detales, sugebama žaibiškai priimti sprendimus ir akimirksniu susivokti.

Galiausiai išsieikvojus baltymams ir kitoms organizmo atsargoms stresas sukelia patologijas.

Streso poveikis žmogui priklauso nuo jo asmenybės psichologinio tipo: žmogus yra veiklus, atviras ekstravertas ar uždaras, nesiveržiantis į viešumą intravertas. Todėl, pavyzdžiui, ekstravertams tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra 20-30 proc. didesnė nei intravertams.

Skatina veiklumą ir kūrybiškumą

Nedidelis stresas gerina medžiagų apykaitą, padeda susikaupti, susikoncentruoti, mobilizuoja ir emocines, ir fizines galias, pakelia nuotaiką, didina darbo našumą. Taip pat skatina veiklumą, išradingumą, kūrybišką tobulėjimą.

"Teigiamos emocijos, pozityvus stresas net atitolina senatvę. Pagal statistiką kino apdovanojimų "Oskarų" laureatai gyvena vidutiniškai ketveriais metais ilgiau nei nominuoti šiam apdovanojimui, bet jo negavę", - pavyzdį pateikė profesorius V.Obelenis.

Tačiau ilgalaikė įtampa sukelia fizinių, psichologinių ir elgesio pakitimų ir labai smarkiai paveikia žmogų. Ilgainiui gali sutrikti miegas, suprastėti savijauta ir atmintis, sumažėti darbingumas, dingti apetitas, sulėtėti regos ir klausos reakcijos, informacijos apdorojimo greitis, taip pat mąstymas, orientacija, koncentracija, sumažėti kūrybingumas, noras konkuruoti.

Streso kamuojamas žmogus tampa nekantrus, irzlus, net agresyvus, kartais jį apima neviltis ar netgi sukausto depresija.

Širdies ligų kaltininkas

Įtampa darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį (28 proc.) visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviem ar daugiau savaičių.

"Pavyzdžiui, nurimusio po patirtos įtampos žmogaus kraujospūdis tampa normalus tik po pusės ar net dviejų valandų. O jei įtampa patiriama nuolat? Vadinasi jo kraujospūdis nuolat būna per aukštas", - aiškino V.Obelenis.
Žmonių, kuriuos ilgą laiką veikia intensyvus stresas, sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodikliai yra daugiau nei dvigubai didesni.
Juos dažnai kamuoja įvairūs psichikos sutrikimai, hipertoninė ir išeminė širdies liga, miokardo infarktas, diabetas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, žvynelinė, reumatoidinis artritas, imuniteto ir sąnarių ligos.

Įtampą sukeliantys veiksniai

• Fiziniai. Blogos darbo sąlygos: mikroklimatas, triukšmas, vibracija, dulkės, cheminės medžiagos, karštis, šaltis, troškulys, traumos, ligos.
• Socialiniai ir gyvenimo būdo. Netenkinama šeiminė padėtis, sekso trūkumas, blogas psichologinis klimatas, nepakankamas materialinis aprūpinimas, nesėkmės darbe, menkas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, žalingi įpročiai.
• Gamybiniai. Darbo dienos trukmė, darbas pamainomis, intelektualinė, emocinė įtampa, atsakomybės lygis, didelė profesinė ir socialinė atsakomybė, sudėtingų ir nežinomų algoritmų sprendimas, didelis informacijos krūvis, laiko stygius, konfliktinės situacijos, nepasitenkinimas darbu.

Įtampos galima išvengti

• Pasitikėkite savimi ir būsite mažiau pažeidžiami.
• Dirbdami darykite pertraukėles. Kelias minutes pasivaikščioję, laiko pernelyg daug nesugaišite, tačiau grįšite žvalesni ir darbingesni.
• Valdyti įtampą galima giliai kvėpuojant: lėtai įkvepiant ir iškvepiant.
• Ilsėkitės ne prie televizoriaus.

Dirbantiems fizinį darbą vakare patariama skaityti knygas, spręsti kryžiažodžius, nueiti į kiną ar teatrą, klausytis muzikos. Dirbantys sėdimą darbą laisvalaikį turėtų leisti vaikščiodami, plaukiodami, kasdami sniegą, slidinėdami, grybaudami, darbuodamiesi sode. Pirtis, masažas, laisvalaikis su draugais, šeima kaip atsipalaidavimo priemonė tinka visiems.

• Mėgstama fizinė veikla yra puikus būdas atsikratyti patiriant įtampą organizme susikaupusių kenksmingų medžiagų, sustiprinti organizmą, nervų sistemą, pagerinti nuotaiką.
• Religingiems žmonėms atitrūkti nuo kasdienės įtampos padeda tikėjimas. Todėl rizika sirgti širdies ir kai kuriomis kitomis ligomis yra net apie 30 proc. mažesnė.
• Ne mažiau svarbu sveikai maitintis: valgyti daugiau vaisių ir daržovių, vengti riebalų, alkoholio ir kofeino. Patiriant įtampą suaktyvėja įvairios biocheminės reakcijos, kurioms vykti reikia papildomo vitaminų (ypač B, C, E) ir mineralų (ypač magnio) kiekio.