Kaip pabėgti nuo depresijos?

Atrodo, jog apie depresiją taip dažnai kalbama, kad iš naujo po kaulelį narstyti šią ligą net neverta. Tačiau reikia sau pripažinti: vos tik akis į akį susiduriame su savo paties ar šalia gyvenančio draugo apatija anksčiau džiuginusiems dalykams, tampame priblokšti: nuojauta sako, kad tai tikriausiai depresija, bet kaip iš jos išbristi pačiam ar pagelbėti kitam, staiga nebežinome.

Sakoma, kad lengviausiai depresija suserga šiauriečiai, kurie iš prigimties yra melancholikai. Tokiems Šiaurės niūruoliams priskiriami ir mes, lietuviai. Tačiau išties depresija serga labai skirtingi žmonės, o jų patiriamos emocijos tokios pačios.

„Paskutiniu metu jaučiuosi kaip nesava. Bijau būti viena namuose, su vyru nesutariu, vaidenasi nebūti dalykai. Prieš pusantro mėnesio pagimdžiau dukrytę, todėl ne savo noru tapau namisėda. Supratusi, kad kamuoja vienatvė, nuėjau pas psichologą. Tačiau jis iš karto man pasiūlė vaistus. Jų gerti negaliu: maitinu vaikelį. Baisiausia, kad neturiu su kuo apie tai pasikalbėti. Neįsivaizduoju, ką daryti. Bijau, kad dar labiau paskęsiu neviltyje".

Toks interneto forume paliktas Rasos įrašas - vienas iš daugelio. Panašius jausmus jaučia visi depresijos kamuojami žmonės. Specialistai pabrėžia, kad pastebėti depresijos pradžią pačiam žmogui ir jo artimiesiems labai svarbu, tačiau beveik neįmanoma. Pajutus, kad nebesinori daryti tų pačių dalykų, kuriuos su malonumu darei anksčiau, gali įtarti, kad kabinasi depresija. Nenoras ir apatija - pirmieji ligos požymiai.

„Jausmas - lyg sirgtum gripu"

Būtent taip jautėsi panevėžiečio Vyto draugė, kai pati to neįtardama pradėjo sirgti depresija. Mergina gyveno itin aktyviai. Iki tol, kol, kaip pati ir jos draugas manė, peršalo. „Jai skaudėjo galvą, nenorėjo nieko valgyti. Tačiau temperatūros beveik nebuvo. Pagulėjusi namuose savaitę, ji nutarė, kad laikas į darbą. Tačiau po darbo ji tenorėdavo sėdėti namuose ir žiūrėti filmus. Išsigandau, kad ji gali sirgti depresija", - pasakojo Vytas. Vyto istoriją patvirtina ir specialistų tyrimai. Pasirodo, kad negalavimai, tokie kaip galvos skausmas, apetito nebuvimas, nemiga būna susiję su depresija.

Vienas lauke ne karys

Specialistai teigia, kad labai svarbu depresiją pastebėti ligos pradžioje. Psichologas Timas Petraitis pasakojo, kad svarbiausia žmogui, kuris brenda iš depresijos, turėti nors vieną artimą žmogų. Pasak pašnekovo, tokiu metu svarbiausia būti šalia sergančiojo. Tačiau nurodinėti, kaip jam gyventi, negalima. „Esantieji šalia depresija sergančio žmogaus turėtų suprasti, kad negali pamokslauti ir vertinti sergančiojo elgesio. Netinka ir tokie posakiai: „Ateityje viskas pagerės", „Viskas bus gerai" - jie veikia ne kaip raminimas, o kaip priminimas, kad DABAR yra blogai", - pastebėjo psichologas.

Imtis ryžtingų veiksmų reikia tuomet, kai žmogus pradeda kelti kančią sau ir kitiems. „Būna, kad prireikia vaistų, tačiau pajutus, kad gali sirgti šia liga, nereikėtų nusiteikti blogiausiam. Pirmiausia išsikalbėkite artimiesiems ar specialistui. Dažnai to ir pakanka, kad gyvenimas taptų mielas", - pastebėjo T.Petraitis. Jis pabrėžė, kad užsitęsus ligos simptomams, būtina medicininė pagalba, kurią gali suteikti tik specialistai - psichologai ir psichiatrai.

Depresija nėra tik prasta nuotaika

Depresija - sielos liga, kuria susirgti gali kiekvienas, nepaisant jo amžiaus, išsilavinimo ar kitų bruožų. Tačiau tam tikri dalykai veikia kaip ligos katalizatoriai.

Depresiją gali sukelti:

• Paveldimumas
• Sutrikusi biocheminė pusiausvyra smegenyse
• Ilgalaikės kūno ligos (pavyzdžiui, vėžys, migrena ir pan.)
• Hormonų pokyčiai (paaug-lystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė)
• Piktnaudžiavimas vaistais, kvaišalais, alkoholiu
• Socialiniai veiksniai (atleidimas iš darbo, išėjimas į pensiją, staigus pajamų sumažėjimas ir pan.)
• Situacijos, sukeliančios ilgalaikį stresą

Plačiau apie depresiją.