Depresija pagal metų laikus

Depresija - abejingumas sau ir visai aplinkai

Depresija - ne šiaip liūdnos nuotaikos proveržis arba netyčia užpuolęs niūrus slogutis. Depresija - ilgalaikis abejingumas sau ir visai aplinkai. Priežasčių tam, žinoma, gali būti begalės - vieniems tai tikrosios klinikinės depresijos požymis, kitiems - kritusios savivertės ir nepaaiškinamo liūdesio išraiška. Slogios nuotaikos aplanko visus, tačiau ilgam laikui šioms nesitraukiant, iš tiesų, galima įtarti žmogų sergant depresija.

Nuotaikos svyravimams ar jų nebuvimui dažnai didelę įtaką turi orai. Ne vienas yra patyręs lietaus metu padidėjusį mieguistumą arba užklupusį nepasitenkinimą, dažnai nuvedantį ir į savo nuveiktų darbų analizes, kritiškesnius nei paprastai santykių aiškinimusis bei iš kažkur atsiradusį diskomforto jausmą. Dabar įsivaizduokite, jog jus nuolat persekioja tokie jausmai, nors už lango ir nelyja! Nuolatos! Ir tam įtakos turi ne kasdieniai orai, o metų laikų kaita.

Metų laikų kaitos įtaka depresijai

Kodėl būtent ji? Ne kartą teko girdėti apie pavasarinę ir rudeninę depresiją. Žinoma, tai nėra liguistų nuotaikų patologija medicinine prasme - dažniau tai ilgokai galintis trukti, tačiau išgyvenamas laikas, kuomet po liūdnojo periodo žmonės kaip gyvūnai, išsilaižę dvasines žaizdas, vėl grįžta į įprastinį savo gyvenimą.

Kodėl keičiasi nuotaikos, keičiantis metų laikams? Iš tiesų, be pirmųjų dviejų populiariausiųjų tipų dar yra ir vasaros bei žiemos depresijos. O keičiantis sezonui įsijungia daugelis psichologinių dalykų, priverčiančių žmogų elgtis nepatogiai ir prieš jo valią.

Pvz. ruduo - blogų asociacijų metas gali būti dėl to, jog vėl reikės po puikių linksmų atostogų grįžti į mokyklą arba todėl, nes rudenį dažnai būna drėgna ir šlapia... Mąstymas apie nemalonia atrodančią ateitį vargina ir sekina. Atima jėgas ir išsunkia dvasiškai.

Artėjant žiemai galima liūdėti dėl to, kad šalta ir nesinori iš namų nė kojos iškelti. O namuose nuobodu... Ir taip užsisuka nesibaigiantis blogų minčių ratas iš kurio labai sunku ištrūkti.

Pavasaris labai sunkus būna paaugliams, nes negana to, jog kūne siaučia hormonų audros dar šalia viso to atsiranda 100 priežasčių dėl ko savęs nekęsti - bloga išvaizda, papildomi ar trūkstami kilogramai, neįdegusi oda, neraumeningas kūnas. Taip imama dėl savo dažnai įgimtų trūkumų kaltinti save, tačiau retai kada kas nors daroma, jog tokia situacija pasikeistų. Taigi blogos mintys ir sumažėjusi savivertė tik dar labiau skatina slogias nuotaikas.

O kur dar ir vasara, kuomet vengiama rodytis viešose vietose, nes „dėl kreivų kojų" netinka sijonai, dėl atsikišusių pečių - suknelės su petnešėlėmis arba vyrukams po gerokai per dideliais marškinėliais tenka slėpti pilvukus.

Kaip gelbėtis nuo liūdesio?

Kai kurie žmonės sunkiai adaptuojasi esant kitoms sąlygoms ir jiems reikia daugiau laiko tam, kad priprastų prie pasikeitusio metų laiko. Didžiausia bėda, jog apsipratus su vienu sezonu, kur buvęs, kur nebuvęs jau pasirodo kitas.

Gelbėtis nuo to reikėtų tik supratus, kad ši problema išties kankina ir stengtis po truputį, neskubant jaukintis sau diskomfortiškas situacijas. Gal kartais net tyčia stengtis į jas patekti, kad peržengti savo baimes. Juk prisijaukinta baimė - jau jūsų sąjungininkė. Taip ir su liūdesiu. Neleiskite jam suvalgyti viso savo laiko, kontroliuokite ir mažinkite jo poreikį sau. Taip išvengsite daugybės nemalonių sau pojūčių ir situacijų ir, be abejo, pradėsite geriau jaustis.