Demencija žaloja sergančiųjų artimuosius

Senstant visuomenei, vis daugiau žmonių serga senatvine demencija. Nepagydoma liga paveikia kiekvieno šalia ligonio esančio žmogaus gyvenimą, neretai priversdama atsisakyti asmeninio gyvenimo, darbo, laisvalaikio, nes sergančiojo priežiūra reikalauja visiško atsidavimo. "Slaugant ligonį galima pačiam pasiligoti, tačiau niekam tai nerūpi", - gyvenimiška patirtimi dalijasi ponia Vida Kniurienė.

Niekam neįdomios bėdos

Ponia Vida demencija sergančią motiną slaugo jau ne vienerius metus. Anot moters, liga tokia baisi, jog per mėnesį išderino visą jos vidinę harmoniją. "Mama nepripažįsta savo ligos, todėl atsisako vartoti gydytojos išrašytus vaistus. Dažniausiai, išgėrusi tabletę, išmeta jas lauk, tačiau itin atsakingai geria dar jaunystėje medikų paskirtus vaistus. Jai nuolat vaidenasi, jog norime ją nunuodyti, todėl valgo tik jos pačios akyse paruoštą maistą, o kitą išmeta. Jei pasiūlau apsilankyti pas medikus, išvadina egoiste, kaltina, kad jos nemyliu, grasina nusižudyti. Gamtinius reikalus atlieka vidury kambario pasistatytame kibire, nors vos už kelių žingsnių yra tualetas. Vos tik išmetu dvokiantį kibirą, pasipila krūva kaltinimų, - kasdienybės nuotrupas pasakoja moteris. - Naktimis taip pat neduoda ramybės - neretai atsibudusi matau paklaikusiomis akimis tarpduryje stovinčią ir nežinau, ko iš jos tikėtis. Slaugant tokį ligonį, galima pačiam pasiligoti."

Anot pašnekovės, valstybė nesudaro reikiamų sąlygų garbingai nugyventi likusį amžių sergant demencija. Niekas negali geriau prižiūrėti senatvėje žmogaus, nei jo artimieji, tačiau karčią gyvenimišką patirtį turinti moteris mano, jog demencija sergantys asmenys bent ligos paūmėjimo metu turėtų būti gydomi priverstinai, o tuo metu jį slaugantiems namiškiams itin praverstų trumpa galimybė atsikvėpti. Deja, medikai kratosi atsakomybės baimindamiesi, kad orientaciją praradęs ligonis kur nors nepradingtų, bei teisindamiesi, jog jie savo nenuspėjamu elgesiu trukdys kitiems ligoniams. Slaugos paslaugas teikianti Šaukėnų psichiatrijos ligoninė taip pat ne kiekvienam suteikia atokvėpį. Paslaugos kaina ligoninėje - apie 1200 Lt per mėnesį. "Kai mama nepatiki savo pensijos, o specialiesiems poreikiams skirti pinigėliai tesiekia vos 158 Lt, iš kur paimti tiek pinigų? Mūsų bėdos niekam neįdomios", - atsidūsta ponia Vida.

Silpnaprotystė išsivysto dėl įvairių priežasčių

Senatvinė demencija, arba silpnaprotystė, žmogų užklupti gali šiam vos sulaukus 40 metų amžiaus. Anot gydytojo psichiatro Arūno Rimkaus, ši liga nėra vienalytė - ją sudaro daugelis ligų. Viena žinomiausių ir dažniausiai pasitaikančių demencijų (60 proc.) - Alzheimerio liga, kuri gydyti patikėta gydytojams neurologams.

Pradinė Alzheimerio ligos stadija trunka 2-3 metus. Silpnėja ligonio atmintis, artimieji pastebi pasikeitusį jo elgesį. Iš pradžių ligoniai suvokia didėjantį savo bejėgiškumą, todėl išgyvena, gali būti nerimastingi ir depresiški. Palaipsniui jie praranda laiko ir vietos orientaciją, atsiranda kliedesiai - pavydi arba jam atrodo, kad jį apvogė, jam pakenkė.

Išsivysčiusios ligos stadija trunka apie šešerius metus: ligoniai nebesupranta kalbos, negeba pavadinti daiktų, palaipsniui jų kalba tampa visai nesuprantama, begeba rašyti, skaityti, nebeatpažįsta aplinkos, savo namų. Dažnai pasitaiko susijaudinimo protrūkių. Galutinė stadija išsivysto po 8-10 metų nuo ligos pradžios. Ligonis beveik nuolat automatiškai juda, kiša į burną įvairius daiktus, nebegali atsistoti, atsisėsti.
"Dabar yra daug gerų vaistų, gebančių bent laikinai sustabdyti šią ligą", - džiugia žinia dalijasi medikas. Pati senatvė jokiu būdu nėra demencijos priežastis. Demenciją gali sukelti galvos smegenų traumos, augliai, alkoholizmas, kraujagyslių ligos, kai kurios pavojingos infekcijos. Lengvai gydomos tokios demencijos, kurių aiški priežastis, pvz., atsiradusios dėl vitaminų B12, B1, folinio rūgšties trūkumo, susirgus neurosifiliu, apsinuodijus medžiagomis, žeidžiančiomis smegenis.

Alzheimerio liga moterys serga aštuonis kartus dažniau nei vyrai. Priežastis - moterų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei vyrų.

Kraujagyslių demencija, antra pagal dažnumą po Alzheimerio tipo demencijos, susergama susiaurėjus ar užsikimšus smegenų kraujagyslėms - trinkant smegenų kraujotakai. Liga neretai pasireiškia po insulto. Anot mediko, nėra paprasta atskirti, kokiu demencijos tipu ligonis serga. Neretai Alzheimerio tipo ir kraujagyslių demencija pasireiškia kartu. Skirtingi demencijos tipai gydomi skirtingai. "Vaistai, tinkantys Alzheimerio ligai gydyti, netinka kraujagyslių tipo demencijai, todėl nepakanka apsiriboti vien tik ligos diagnoze - būtina itin tiksliai nustatyti ir jos tipą", - sako gydytojas.

Savi namai tampa svetimais

Liga vystosi iš lėto, pirmiausia sutrikdydama atmintį. "Žmogus ima nebeprisiminti, kur pasidėjo raktus, uždegęs dujas pamiršta ant viryklės pastatyti kavinuką ar jį nuėmęs neužsuka dujų rankenėlės. Vėliau dėl savo užmaršumo ligonis pradeda kaltinti artimuosius tvirtindamas, jog namiškiai vagia jo daiktus. Ligai progresuojant atsiranda kliedesiai - žmogus įsitikinęs, jog kažkas ateina į jo namus ir perdeda daiktus iš vienos vietos į kitą, - pasakoja medikas. - Atminties sutrikimai įdomūs tuo, kad liga progresuoja atbuline eiga - žmogus pradeda pamiršti neseniai vykusius įvykius, tačiau puikiai prisimena, kas vyko vaikystėje."

Atminties sutrikimas, anot mediko, nėra pati didžiausia bėda. Tikrosios problemos prasideda tuomet, kai sutrinka orientacija. Žmogus pradeda nebesuprasti, kur jis yra, nebeatpažinti jį supančių žmonių, nebesiorientuoti laike.

"Silpnaprotystės kamuojamas žmogus, būdamas savo namuose, prašosi išleidžiamas namo, o namiškius ima vadinti svetimais žmonėmis. Žmogų užvaldo baimės jausmas. Nesiorientuodamas laike, bet kuriuo paros metu jis gali susiruošti į darbą, nors nebedirba jau dešimt metų. Prasidėjus psichozėms, vieni ligoniai tampa neįprastai linksmi ir laimingi, kiti - pikti bei irzlūs, todėl jų veiksmai tampa nebenuspėjami - žmonės gali išeiti iš namų ir, nerasdami kelio atgal, į juos nebegrįžti arba pradėti muštis ir pan. Ligai progresuojant, demencija sergantis asmuo praranda higienos įgūdžius, nebegali pats pavalgyti. Laikui bėgant, net ir itin rūpestinga artimųjų priežiūra neapsaugo sergančiojo nuo išsekimo", - dalijasi patirtimi gydytojas.

Reikalauja nuolatinės priežiūros

Nuo sergančiųjų demencija labiausiai nukenčia juos slaugantys žmonės. Jie pervargsta, praranda buvusį gyvenimo būdą.

"Artimieji nori gyventi savo gyvenimą: eiti į darbą, rūpintis savo kasdieniais reikalais, tačiau tarpu demencijos varginami asmenys reikalauja nuolatinės priežiūros. Jie išlieka aktyvūs ne tik dieną, bet bruzda ir naktimis, neleisdami ilsėtis aplinkiniams. Nusivylę ligonių artimieji, ieškodami pagalbos, kreipiasi į mus, tačiau psichiatrijos ligoninėje žmonės ne slaugomi, o gydomi, - sako gydytojas. - Iš tiesų Šiaulių mieste nėra kur paguldyti demencija sergančių ligonių. Mokamas slaugos paslaugas teikia Šaukėnų psichiatrijos ligoninė. Kelios vietos ligoniams su psichikos negale yra slaugos ligoninėje. Kita išeitis - savarankiškai ieškoti žmogaus, kuris sutiktų slaugyti nuolatinės priežiūros reikalaujantį žmogų."

Per didelė globa - meškos paslauga

Anot mediko, įprasta, kad rūpintis sergančiuoju, reiškia stengtis už jį viską padaryti patiems. "Mes pasirinkome patį parankiausią bei padedantį sutaupyti daug laiko globos būdą, tačiau teko girdėti apie visiškai priešingą užsienio valstybių pavyzdį. Ten stengiamasi, kad demencija sergantys asmenys būtų kuo savarankiškesni, - pasakoja medikas. - Smegenų treniravimas prilygsta raumenų mankštai. Niekas neabejoja, kad nemankštinami raumenys laikui bėgant atrofuojasi. Netreniruojamos smegenys ilgainiui taip pat praranda įgūdžius ir ima stabarėti. Sergantis demencija asmuo, priverstas padaryti vieną ar kitą nesudėtingą veiksmą, padėtų pristabdyti jį varginančios ligos eigą ir neleistų jai progresuoti".