Protinis atsilikimas

Protinis atsilikimas dar vadinamas oligofrenija. Tai - įgimta arba iki trejų metų amžiaus pasireiškusi silpnaprotystė (įgyta silpnaprotystė vadinama demencija). Šis sutrikimas gali pasireikšti dėl genetinių ligų arba žalingų faktorių poveikio prieš gimimą, gimdymo metu ar iki 3 metų amžiaus (traumos, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, toksinių medžiagų poveikis; daugeliu atvejų priežasties nepavyksta nustatyti). Pastebėta, kad kuo didesnio laipsnio yra protinis atsilikimas, tuo dažniau jo priežastis būna paveldėjimas.

Protinis atsilikimas skrstomas į lengvą, vidutinį ir sunkų:

• Lengvas protinis atsilikimas (debilumas). Tokių vaikų IQ yra 50 - 70. Šį protinį atsilikimą sunku diagnozuoti, ypač atskirti nuo apleistų, neauklėjamų, lėtinėmis ligomis sergančių vaikų. Debilai buityje paprastai būna normalūs, tačiau sumažėjęs jų gebėjimas mokytis. Jie nesugeba abstrakčiai mąstyti, neturi savikritikos, yra egocentriški, nesuvaldo savo potraukių, tačiau lengvai pasiduoda kitų įtakai. Tokiem žmonėm išduodamas vairuotojo pažymėjimas, jiem leidžiama tuoktis, teismo atveju jie yra pakaltinami.
• Vidutinis protinis atsilikimas (imbecilumas). Jų IQ yra 35 - 40. Tokie vaikai visiškai nesugeba abstrakčiai mąstyti, skaičiuoti, tačiau kartais gali išmokti rašyti bei skaityti. Imbecilų atmintis - trumpalaikė, mechaninė, jie nekoncentruoja dėmesio. Kartais gali būti grubūs, egocentriški. Gali išmokti paprastą darbą ir dirbti jį su priežiūra. Imbecilai atleidžiami nuo karinės tarnybos, yra nepakaltinami, jiem neišduodamas vairuotojo pažymėjimas, neleidžiama tuoktis.
• Sunkus protinis atsilikimas (idiotija). Šių asmenų IQ yra 20 - 35 ir mažiau. Visos jų protinės operacijos yra sutrikusios. Jie neišmoksta kalbėti (nesuprantamai pasako vos keletą žodžių), jų veiksmai - nevalingi, impulsyvūs. Jie visiškai nepasirūpina savimi, neturi maitinimosi, higienos įgūdžių. Formali riba tarp imbecilumo ir idiotijos yra gebėjimas išmokti rašyti. Tokiem žmonėm reikia nuolatinės slaugos ir priežiūros.