Šizofrenija

Šizofrenija - gana dažna ir gerai žinoma psichikos liga. Dažniausiai ja suserga jauni žmonės (15 - 25 metų amžiaus). Manoma, kad šia liga serga apie šimtadalį viso pasaulio gyventojų. Kaip ir visos psichikos ligos, ši liga smarkiai paveikia žmogaus gyvenimo kokybę, socialinius ryšius. Todėl sergantiems šizofrenija privalo būti suteiktas reikiamas gydymas.

Priežastys

Deja, iki šiol šizofrenijos atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, jog šios ligos atsiradimas gali būti susijęs su genetika (pokyčiais tam tikruose genuose), baltymo dopamino apykaitos sutrikimais. Kadangi ši liga neretai pasireiškia ir sergančiųjų artimiesiems, manoma, jog ji gali būti paveldima. Taip pat neatmetama galimybė, jog šiai ligai įtakos turi psichologinės priežastys, kurių dažnai reikia ieškoti paauglystėje. Yra žinoma, kad šizofreniją provokuoja socialinių ryšių praradimas, infekcinės ligos, psichologinės traumos, nėštumas, gimdymas, besaikis alkoholio vartojimas.

Požymiai

Susirgus šizofrenija pirmus kelis mėnesius ar net metus ligonio nevargina šizofrenijai būdingi simptomai. Pirmiausia pacientas skundžiasi galvos skausmu, sumažėjusiu dėmesingumu, miego sutrikimais. Dažnai tokie simptomai priskiriami nuovargiui. Tačiau net pailsėjus žmogui nepagerėja. Jis darosi įtarus, nedraugiškas, kyla sunkumų su tokiu žmogumi šnekant ir apskritai bendraujant.

Ligos eigai pasistūmėjus žmogus smarkiai pasikeičia. Pakinta jo pomėgiai, sutrinka suvokimas, žmogus nebegali savęs kritiškai vertinti, jo reiškiamos emocijos neatitinka aplinkybių. Taip pat sutrinka suvokimas. Ligoniui prasideda haliucinacijos (sergantysis girdi nebūtus garsus, užuodžia kvapus, mato neesamus vaizdinius). Vėliau sergantysis tampa viskam abejingas, apsileidęs, nebeturi savo nuomonės. Dažniausiai nutrūksta visi jo socialiniai ryšiai, dėl to ligonio būklė dar labiau pablogėja. Jį kamuoja prieštaringi jausmai, jis nuolat kartoja tuos pačius judesius arba sustingsta, nekreipia dėmesio į jokius kalbinimus ar raginimus.

Pastebėjus, kad jūsų artimam žmogui sutriko mąstymas (jo mintys tapo nenuoseklios, sunkiai suvokiamos, nelogiškos ir nesusijusios tarpusavyje), prasidėjo nuotaikų kaita (nuotaika staiga iš blogos tapo labai gera ir atvirkščiai, ypač jei tai neatsispindi ligonio veide, pvz. ligonis šypsosi nors kalba liūdnus dalykus ar juokiasi, nors bijo), atsirado regos sutrikimai (tapo sunku įvertinti matomų daiktų dydį) ar prasidėjo haliucinacijos (baimė, jog kažkas jį nuolat seka ar jo klausosi), būtina skubiai kreiptis į gydytoją psichiatrą ar psichoterapiautą.

Tyrimai

Specifinių tyrimų diagnozuoti šizofrenijai nėra. Dažniausiai pabendravęs ir apžiūrėjęs gydytojas psichiatras iš karto pastebi šizofrenijos požymius. Jei atvejis labai sunkus, ligonis guldomas į psichiatrinę ligoninę tolesniam stebėjimui.

Gydymas

Ūmiu ligos periodu šizofrenija sergantis žmogus dažniausiai guldomas į ligoninę. Čia jam skiriamas medikamentinis gydymas (antidepresantai, neuroleptikai, raminantieji, vitaminai), taip pat psichoterapija, įvairios kitos terapijos (darbo, elgesio, muzikos).

Neretai į gydymą įtraukiami ir ligonio artimieji. Norint pasiekti sėkmingų gydymo rezultatų labai svarbu, kad ligonis nebūtų atstumtas, išlaikytų savo socialinius ryšius. Būklei pagerėjus, ligonis išrašomas į namus, taikomas palaikomasis gydymas.

Kadangi šizofrenijos ūmios formos linkusios kartotis, ligonis turi reguliariai gerti vaistus, lankytis pas gydytoją.

Prognozė

Taikant šiuolaikinius šizofrenijos gydymo metodus, ligos prognozė yra gana gera. Apie du trečdalius ligonių visiškai pasveiksta. Likusieji, vartodami atitinkamus vaistus, gali gyventi beveik pilnavertį gyvenimą.