Dažniausiai užduodami klausimai apie ŽIV ir AIDS

1. Kuo skiriasi ŽIV ir AIDS?

ŽIV - žmogaus imunodeficito virusas - tai viruso pavadinimas. Žmogus gali užsikrėsti ŽIV, būti jo nešiotoju. Kol virusas nesukelia ryškesnių požymių, liga vadinama ŽIV nešiojimu. AIDS - įgytas imunodeficito sindromas - pasireiškia tada, kai išsenka organizmo imunitetas ir prisideda įvairių sistemų infekcijos bei kitos ligos.

2. Ar galima ŽIV užsikresti lytiškai santykiaujant?

Taip. ŽIV plinta per organizmo skysčius, taigi ir per spermą bei makšties išskyras. Užsikrėsti galima ir analinio bei oralinio sekso metu. Lytinių santykių su infekuotu žmogumi metu tikimybė užsikrėsti ŽIV yra 0,1 - 0,5 proc. Ji dar sumažėja naudojantis prezervatyvu. Beje, nesaugių lytinių santykių metu moteriai užsikrėsti yra didesnė tikimybė nei vyrui. O dar didesnė - analinio sekso metu. Mažiausiai pavojingas - oralinis seksas.

3. Ar galima uzsikresti ŽIV, įsibrėžus į užkrėstą daiktą?

Teoriškai taip, tačiau tikimybė - labai maža. Įsidūrus užkrėsta adata medicininių procedūrų metu, tikimybė susirgti siekia 0,3 proc. O įsibrėžus kažkur kitur, atsitiktinai, ji dar mažesnė. Be to, žmogaus imunodeficito virusas yra nepatvarus ir aplinkoje žūva per vieną parą.

4. Kiek laiko turi praeiti nuo ŽIV nešiojimo iki AIDS?

Nuo užsikrėtimo ŽIV iki visiško imuninės sistemos susilpnėjimo - AIDS - vidutiniškai praeina 7 - 9 metai (šis periodas varijuoja 1 - 20 metų ribose).

5. Ar žmogus, sergantis ŽIV, yra pilnavertis?

Tokie žmonės, gaudami šiuolaikinį gydymą, gyvena normalų gyvenimą 10 - 20 metų po diagnozės nustatymo, su sąlyga, kad diagnozė nustatyta ir gydymas pradėtas dar neprasidėjus AIDS. Tačiau sergantysis turėtų elgtis garbingai ir įspėti savo seksualinius partnerius apie savo ligą, taikyti saugesnius suartėjimo būdus, ar bent jau naudoti patikimas apsisaugojimo priemones lytinių santykių metu.

6. Kaip pastebeti, kad sergame ŽIV?

Dažniausiai liga įtariama kartojantis netipinėms infekcijoms, esant kitaip nepaaiškinamiems simptomams. Latentiniu periodu ligos pastebėti patiems neįmanoma, todėl jei esate rizikos grupėje (narkomanija, nesaugūs lytiniai santykiai), reikėtų atlikti kraujo tyrimus.

7. Kaip atsirado ŽIV? Ar yra kitų gyvūnų, be žmogaus, sergančių ŽIV/AIDS?

Šis virusas atsirado Centrinėje ir Vakarų Afrikoje. ŽIV tiesioginis pirmtakas yra kitas virusas - šimpanzių imunodeficitinis virusas (SIV). Manoma, kad šis virusas galėjo keliauti iš vienos beždžionių rūšies į kitą ir evoliucionuoti. Taigi, beždžionės turi savo panašų virusą, tačiau konkrečiai ŽIV infekcija neserga jokie kiti gyvūnai.

8. Ar gali ŽIV serganti motina gimdyti bei maitinti savo naujagimį?

Virusas naujagimiui gali būti perduodamas per placentą, tačiau dažniausiai taip nenutinka. Kita vertus, naujagimis gali užsikrėsti gimdamas natūraliais takais. Jei sergančiai motinai taikomas adekvatus antivirusinis gydymas, labai didelė tikimybė išnešioti sveiką naujagimį, tačiau gimdymas turi vykti Cezario pjūvio pagalba. Maitinti krūtimi sergančiai motinai negalima, nes virusas gali būti perduodamas per pieną. Vis dėl to, tai ginčytina tiesa: užsikrėtimo per motinos pieną tikimybė nėra didelė, o besivystančiose šalyse motinos pienas yra vienintelė išeitis, gelbstinti naujagimį nuo bado.

9. Ar ŽIV iš tikrųjų tokia grėsminga, baisesnė už kitas ligas? Kokią kitą ligą galetume palyginti su ŽIV/AIDS pagal mirtingumą?

Tai - grėsminga ir sunki liga, tačiau negalima nepastebėti ir žiniasklaidos įtakos bei propagandos. Žmonės ŽIV bijo labiau nei kitų ligų, ŽIV tyrimams ir gydymui skiriamos begalinės lėšos, kuriami AIDS centrai, nors ši liga praktiškai yra visai neišskirtinė - yra kur kas dažnesnių ir grėsmingesnių ligų, apie kurias ne taip dažnai rašo laikraščiai... Nuo ŽIV atsiradimo iki šiol mirė 25 mln žmonių, o virusą nešioja - 40 mln (beje, reikia paminėti, kad dauguma šių ligonių gyvena besivystančiose šalyse). Tuo tarpu hepatitu B užsikrėtę 2 milijardai pasaulio gyventojų (!), 350 milijonų yra lėtinės infekcijos nešiotojai, o nuo šios ligos kasmet miršta apie milijoną žmonių. Lėtinę hepatito C (hepatitai B ir C plinta taip pat kaip ir ŽIV) infekciją nešioja apie 170 milijonų žmonių. Čia nekalbėsime apie onkologines ligas, aterosklerozės komplikacijas - ir taip žinome, kad jos daug pavojingesnės ir realesnės - juk jomis galime susirgti kiekvienas - net nesaugiai nesantykiaudami ir nesileisdami narkotikų... Todėl statistiškai prasmingiau būtų stengtis sveikai maitintis ir sportuoti,  o ne laukti vakcinos nuo ŽIV ir tikėtis, kad būtent ji pailgins mūsų gyvenimą...

Plačiau apie ŽIV ir AIDS.