Visi žmonės tokie pat

Niekas nėra apsaugotas nuo psichinių ligų, kurios pastaruoju metu kamuoja daug žmonių. Psichikos sutrikimus ypač sparčiai provokuoja socialinės bėdos: nuolatinis stresas, nedarbas, išėjimas į pensiją ir kt. "Mūsų ligoniai tokie patys žmonės, tik gal nelaimingesni, nes gyvenime jiems labiau nepasisekė", - sako Šiaulių psichiatrijos ligoninės Ūmių būsenų moterų skyriaus vedėjas Arūnas Rimkus.

Gydymas prievarta - tik su teismo leidimu

Ūmios būklės būsena žmogų ištinka tuomet, kai staiga sutrinka psichika. Tai pasireiškia elgesio sutrikimu - žmogus, palaipsniui toldamas nuo visuomenės, ima nebepaisyti elgesio normų. Psichozės ištiktas žmogus yra neprognozuojamas, dažnai elgiasi agresyviai. Anot mediko, vienas pagrindinių psichikos ligos simptomų - miego sutrikimas, kurį pirmieji dažniausiai pastebi artimojo namiškiai. Kamuojamas nemigos, naktį žmogus pradeda vaikščioti, kalbėti pats su savimi, girdėti įvairius balsus, bendrauti su "marsiečiais", dvasiomis. Ligonis dažnai jaučiasi esantis sveikas, nepripažįsta, jog jam reikalinga medikų pagalba.

"Ligonių, kurie pas mus atvežami nebe pirmą kartą, namiškiai, paūmėjus artimojo ligai, jau žino ką reikia daryti - kviečia greitosios medicininės pagalbos ekipažą, policijos pareigūnus ir jiems padedant atveža ligonį į mūsų gydymo įstaigą, - pasakoja gydytojas. - Įstatymus turi žinoti kiekvienas: jeigu dėl psichinės ligos klaidingai vertinantis save ir supantį pasaulį pacientas dievagojasi esantis visiškai sveikas ir atsisako gydytis, nors jam būtina pagalba, tokį ligonį galime priverstinai paguldyti į skyrių ir gydyti dvi paras. Sprendimą, ar reikia kreiptis į teismą dėl leidimo gydyti, priima trijų gydytojų psichiatrų komisija. Priverstinai hospitalizuotam ligoniui leidimą gydyti teismas išduoda vieno mėnesio laikotarpiui. Kreipiantis pakartotinai - iki pusės metų. Tokiam ligoniui taikomos griežtesnės, nei įprastai, hospitalizavimo sąlygos."

Ilgalaikis gydymas pasiteisina

Medikas tikina, jog kartais neužtenka mėnesio, kad ligonis pasveiktų, todėl neretai į teismą prašant išduoti leidimą tęsti gydymą kreipiamasi antrą kartą. "Menu ne vieną pacientą, kuris mūsų gydymo įstaigoje priverstinai yra gydytas metus ar net ilgiau, - sako gydytojas. - Sunku visą gydymo laiką versti ligonį gerti vaistus, kadangi ligonio savijauta nuo tų vaistų nebūna labai stebuklinga - jis būna nuolat prislopintas. Ateina diena, kai viskas ima keistis į gera: iki tol tarsi niekuo gyvenęs ligonis pradeda rūpintis ne tik savo psichine sveikata, bet ir seniai pamiršta šeima, susiranda savo vaikus, savarankiškai tvarkosi buityje. Sulaukti tos dienos, kad pamatytume, jog pastangos nenuėjo perniek, mums, medikams, išties labai smagu - nėra didesnės padėkos, kai pats žmogus ima džiaugtis tuo, kas jam buvo brukama per prievartą, ir iki tol ignoruotą gydymą priima kaip labai gerą dalyką. Žinoma, būna, jog gerų gydymo rezultatų taip ir nesulaukiame, tačiau tokie atvejai reti."

Ligos atkrytis neprognozuojamas

Neretai žmonės įsivaizduoja, kad psichinės ligos yra ypatingos. Anot gydytojo, jos, kaip ir daugelis kitų ligų, linkusios kartotis. "Jeigu žmogus susirgo širdies liga, tai jis ja ir sirgs, tačiau jo savijautą bei ligos paūmėjimą itin sąlygoja medikų nurodymų paisymas, paties ligonio gyvenimo būdas ir pan. Taip pat nutinka ir su psichinėmis ligomis. Mes, kaip ir kitų sričių medikai, negalime prognozuoti ligos atkryčio. Būna, jog į namus išvykstantis ligonis jaučiasi gerai, jo psichinė sveikata stabili, tačiau po savaitės žmogus vėl praveria mūsų gydymo įstaigos duris, nes jo savijauta bloga. Taip dažniausiai nutinka tiems, kurie mano, jog parvykus namo nebereikia laikytis gydytojo nurodymų, nes jaučiasi esantys visiškai sveiki."

Deja, jeigu sirgdamas kitomis ligomis ligonis, jausdamas pablogėjimą, suskuba gerti medikamentų, tai psichine liga sergantis ligonis gydytojo paskirtus vaistus meta šalin. Anot mediko, gerai, kai toks ligonis turi artimuosius, tačiau šalia mūsų gyvena nemaža dalis psichine liga sergančių žmonių, kurie savimi turi pasirūpinti patys.
Psichinės ligos ypatingos tuo, kad jos nepažeidžia žmogaus išorės, todėl daugelis, ypač jaunesnio amžiaus ligonių iš pirmo žvilgsnio atrodo sveiki, tvirti bei gražūs ir tik pabendravus galima suprasti, kad žmogus turi elgesio sutrikimų. Gydytoją stebina žmonių patarimai vieni kitiems - nusiraminti, nesinervinti. "Jeigu tai būtų įmanoma padaryti, nereikėtų gydytojų psichiatrų paslaugų, tad tokios profesijos apskritai nebūtų", - įsitikinęs medikas.

Nesame apsaugoti nuo ligos

Skirtingo amžiaus grupėse sergama skirtingomis ligomis. Šizofrenija būdinga jaunesnio amžiaus žmonėms. Šia liga gali sirgti kiekvienas, net ir tas, kuris aukso medaliu baigė mokyklą. Tokių atvejų, anot mediko, praktikoje yra pasitaikę ne vienas. "Jeigu jūsų giminėje niekas nesirgo šizofrenija, dar nereiškia, kad ir jūs nesirgsite", - perspėja gydytojas. Nėra vienintelės priežasties, kuria būtų galima paaiškinti, kodėl ima ir "suskyla" žmogaus protas. Taip pat nėra jokių tyrimų ar testų, galinčių nustatyti būsimą šizofreniją.

"Šizofrenija sergantys žmonės kartais pasižymi fenomenalia atmintimi: viskuo domisi ir žino stebėtinai daug. Gali kalbėti valandų valandas su šizofrenija sergančiu žmogumi nė neįtardamas, jog jis serga šia liga, kol nepradėsi kalbėti tema, kurioje skyla protas. Žinoma, kiekvienas atvejis yra individualus", - sako medikas.

Skyriuje netrūksta nuo alkoholio sukeltų psichozių gydomų ligonių. "Jei žmonės pamatytų, kas būna ilgai vartojus alkoholio, daugelis nustotų jį gurkšnoti", - įsitikinęs gydytojas. Klaidinga manyti, kad alkoholis sparčiausiai pažeidžia kepenis. Alkoholis - tai mirtinas nuodas smegenims. "Paklauskite bet kokio nusigėrusio žmogaus - visi jie pasakys, jog serga alkoholine epilepsija, - tvirtina medikas. - Tai lėtinė progresuojanti liga, kuriai būdingi priepuoliai su sąmonės sutrikimais bei specifinis asmenybės pasikeitimas. Dėl alkoholio sukeltų padarinių psichiatrinės ligoninės pilnėja labai sparčiai."

Aplinka šokiruoja ligonių namiškius

Medikas pripažįsta, jog ligonių artimuosius šokiruoja ligoninės aplinka. "Čia galima išprotėti", - taip artimieji, tačiau, anot mediko, lygiai tiek pat "išprotėjęs" ligonis būna ir namuose, nes esant sunkios būklės didelio skirtumo, kur jis tuo metu apsistojęs, nėra.

"Kai ligonis ima sveikti, jam pasiūlome tęsti gydymą kitame skyriuje, kuriame nėra tiek daug apribojimų. Kaip bebūtų keista, nemažai sveikstančiųjų atsisako išeiti iš ūmių būklių skyriaus, - stebisi medikas. - Moterys kartais teisinasi, jog nenori gydytis viename skyriuje kartu su vyrais, vyrai taip pat jaučiasi saugesni, būdami labiau izoliuotoje patalpoje. Nors ligonių ir jų artimųjų nuomonė neretai visiškai skiriasi, tačiau spėriai sveikstantys ligoniai - geriausias įrodymas, jog pas mus nėra blogai. Didžiausia problema - patalpų, kuriose būtų galima hospitalizuoti itin neramius ligonius, trūkumas. Teko pabuvoti Vokietijoje, Belgijoje esančiose psichiatrijos ligoninėse ir pamatyti išties puikias sąlygas, skirtas ten gydomiems ligoniams. Mūsų padėtis nėra pati blogiausia - sugrįžus iš Kaliningrado psichiatrijos ligoninės net akyse pašviesėja."

Nors sąlygos netenkina nei ligonių artimųjų, nei juos gydančių medikų, anot skyriaus vedėjo, galime tik pasidžiaugti, jog mūsų šalies psichiatrijos ligoninėse ligoniai gydomi ne tik plataus spektro, bet ir valstybei itin brangiai atsieinančiais psichotropiniais vaistais. To nėra nei Amerikoje, nei Anglijoje, nei daugelyje kitų šalių.

Žmogiškumas nelieka už ribos

Anot gydytojo, dirbti moterų skyriuje kur kas sudėtingiau nei vyrų. Kaip besipriešintų vyrai, jie vis vien stengiasi apsaugoti personalo darbuotojus, o moterys grumiasi iš visų jėgų. Gydytojas šypteli prisiminęs mažą mergaičiukę, kurią į skyrių nešte atnešė trys policininkai. Sklandančios kalbos, jog ligoniai ligoninėje mušami, anot mediko, yra iš piršto laužtos.

"Su ligoniais apsieinama gana gražiai", - tvirtina gydytojas ir nė neslepia, kad, esant reikalui, imamasi griežtesnių priemonių - ligoniai surišami jų pačių labui. "Daktare, liepkite mane surišti", - prašo atskubėjęs ligonis. "Jeigu tik galima, stengiamės ligonius mažiau varžyti, - sako gydytojas. - Menu atvejį, kai skyriuje ilgai gydęsis ligonis kartu su vienu personalo darbuotoju važiuodavo į namus, kuriuose buvo paliktas katinas. Ligonis pridėdavo augintiniui maisto, vandens ir grįždavo atgal į ligoninę. Toks tas gyvenimas - kiekvienas turime širdžiai neįkainojamai brangių dalykų, kurie neaplenkia nei psichine liga sergančių ligonių."