Vitaminai ir amžius

Stebėdami žvalius, pasitempusius užsienio turistus susimąstome: kodėl mūsų pensininkai negalėtų taip pat gerai atrodyti ir jaustis? Nejaugi viską lemia aukštas užsienio šalių gyvenimo lygis?

Žinoma, ekonomika svarbi, tačiau ne tik ji. Pavyzdžiui, remiantis Anglijos ir JAV draudimo kompanijų duomenimis, daugiau nei 60 procentų šių šalių gyventojų nuolat vartoja kokius nors vitaminus.

Mūsų šalies procentas daug mažesnis, nors vyresnio amžiaus žmonėms vitaminai - tikras sveikatos šaltinis.

Jie gali pastebimai sulėtinti senėjimo procesą, normalizuoti medžiagų apykaitą, pagerinti savijautą, fizinį ir protinį darbingumą, sustiprinti sveikatą.

Daugelis pagyvenusių žmonių patiria hipovitaminozę - jiems trūksta vitaminų. Priežastis - ne tik skurdus nesubalansuotas maisto racionas, bet ir natūralus organizmo sistemų susidėvėjimas, todėl pablogėja naudingų medžiagų iš maisto pasisavinimas.

Didesnis vitaminų trūkumas gali būti ir dėl ligų (pirmiausia virškinamojo trakto ir skrandžio, kepenų, inkstų), taip pat dėl vaistų (ypač antibiotikų), dietų, operacijų, stresų.

Ilgalaikis vitaminų trūkumas gali būti net mirties priežastis - tai patvirtina JAV atliktų tyrimų rezultatai. Laimė, avitaminozė (visiškas vitaminų maiste nebuvimas) - gana retai pasitaikantis dalykas.

Daug dažniau būna hipovitaminozė: žmogus su maistu gauna minimalų vitaminų kiekį, to pakanka, kad neatsirastų sunki avitaminozė, tačiau mažoka visiems gyvybiniams procesams užtikrinti. Žinoma, kad vitaminų stygius pasunkina visas ligas ir trukdo jas išgydyti.

Hipovitaminozės problema vyresnio amžiaus žmonėms iškyla ne tik todėl, kad jiems reikia mažiau maisto nei jauniems ir dėl to jie gauna mažiau vertingų medžiagų. Daug svarbiau tai, kad pensininkai dažnai valgo menkavertį maistą, kuriame nieko, be kalorijų, nėra.

Tarp tokių produktų - duona, makaronai, konditerijos gaminiai, cukrus, konservai, kepti produktai, alkoholiniai gėrimai. Be to, pensininkai dažnai valgo labai vienodą maistą, valgiaraštyje vis tie patys patiekalai, jie, nors yra kaloringi, neturi vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Ir širdžiai, ir kraujagyslėms

Žinoma, kad vitaminų (išskyrus tirpiuosius A, D, E ir nedidelį kiekį B12) organizmas nesintetina, o juos gauna su maisto produktais. Mūsų organizmas nesugeba kaupti šių medžiagų atsargų, todėl turi jų gauti reguliariai visokių ir reikiamus kiekius.

Pagyvenusiesiems dažniausiai trūksta vitamino C, o šio vitamino vyresniems nei šešiasdešimties metų žmonėms reikia daugiau nei jauniems.

Vienas iš faktorių, dėl kurio padidėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis, yra vitaminų C, E ir A trūkumas. Be to, askorbo rūgštis būtina organizmo atkuriamiesiems ir medžiagų apykaitos procesams normalizuoti, plaučiams apsaugoti, gerinti imunitetui ir cholesterolio apykaitai.

Vitaminą C geriau gauti iš natūralių šaltinių - citrusinių vaisių, špinatų, saldžiųjų paprikų, juodųjų serbentų, raugintų kopūstų. Vitamino C preparatų galima vartoti po nedaug, nes esama duomenų apie neigiamą šio vitamino pertekliaus poveikį kai kuriems organams, ypač kasai.

Vitaminas B - skrandžiui

Vyresnio amžiaus žmonėms paprastai pablogėja skrandžio ir žarnyno veikla (pavyzdžiui, atsiranda atrofinis gastritas). Todėl dažnai trūksta vitaminų B2,B6,B12, PP. Tokia hipovitaminozė mažina daugelio organizmo fermentų sistemų aktyvumą, trikdo medžiagų apykaitos procesą. Pagyvenusiems ir vyresniems žmonėms B grupės ir PP vitaminų trūkumas lemia anemijos atsiradimą.

Dėl vitamino B2 trūkumo pablogėja regėjimas, sutrinka nervų sistemos veikla, atsiranda lėtiniai kolitai, sutrinka virškinimas, ima silpnumas, gali prasidėti odos ligos, depresija, mažėja atsparumas ligoms.

Nors pagyvenusiems žmonėms šio vitamino reikia daug mažiau nei jauniems, tačiau jo pasisavinimas sutrinka, tad tenka didinti rekomenduojamas jo dozes. Natūralūs šio vitamino šaltiniai yra rūgpienis, varškė, sūris, žemės riešutai, veršiena, kakava.

Senstant blogiau pasisavinamas vitaminas B12. Be to, pensininkai retai vartoja produktų, kuriuose gausu šio vitamino - jaučių ir veršelių kepenis. Dėl to šio vitamino trūksta net išsivysčiusių šalių pagyvenusiems gyventojams.

Pagrindiniai vitamino šaltiniai - rauginti pieno produktai, žalias kiaušinio trynys, sojos, mielės, salotos, svogūnų laiškai, morkos, ridikėliai, jaučių, veršelių, kiaulių kepenys, kviečių želmenys, špinatai, jūros gėrybės.

Kad vitaminą organizmas pasisavintų, kepenėles ar paštetą reikia valgyti su daržovėmis, o ne su duona. Pasisavinti vitaminą padeda skrandyje susidaranti druskos rūgštis, todėl papildomai reikia vartoti rūgščių uogų, vaisių, obuolių acto - šie produktai palaiko reikiamą rūgštingumo lygį.

Kalbant apie antioksidantą vitaminą A, jo trūkumas gali turėti pavojingų pasekmių: gali pablogėti regėjimas, paaštrėti gastritas, atsirasti dvylikapirštės opa, nusilpti imunitetas.

Šio vitamino gausu veršelių kepenyse, žuvų taukuose, kiaušiniuose, ikruose, morkose, moliūguose, špinatuose, žaliuosiuose žirneliuose.

Atsargiai su mineralais

Bėgant metams mineralinių medžiagų poreikis mažėja. Nustatyta, kad vyresnių žmonių organizme kaupiasi mineralinės medžiagos, ypač kalcio druskos. Jų perteklius nusėda ant kraujagyslių sienelių, sąnarių, audinių. Todėl mineralines medžiagas reikia vartoti atsargiai, tad geriau pasikonsultuoti su gydytoju.

Vis dėlto kai kurių mikro- ir makroelementų atsargas papildyti būtina. Tai pasakytina apie kalcį, geležį, magnį, seleną, jodą. Dėl jodo trūkumo sutriktų skydliaukės veikla, todėl papildyti jodo atsargoms reikia vartoti produktų, kuriuose gausu šio elemento, pavyzdžiui, jūros žuvis, taip pat jo turinčių preparatų.

Dėl geležies stygiaus sutrinka ląstelių ir audinių aprūpinimas deguonimi. Geležies trūkumo sukelta anemija būdinga gerokai vyresnio amžiaus žmonėms. Jei racione daugiausia yra grūdinių produktų, mažai valgoma mėsos, žuvies, vaisių ir uogų, geležies gali trūkti. Pagyvenusiųjų mineralinių medžiagų apykaitai ypatingą reikšmę turi kalcis. Jo trūkumas didina osteoporozės riziką.

Pavyzdžiui, Amerikoje tarp vyresnių nei penkiasdešimtmečių moterų mirtingumas nuo tokios osteoporozės pasekmės kaip šlaunikaulio kaklelio lūžis pastaruoju metu lenkia net onkologines ligas.

Kitas pagyvenusiesiems svarbus mineralas yra magnis. Jis gelbsti nuo spazmų, plečia kraujagysles, stimuliuoja žarnyno peristaltiką, skatina tulžies išsiskyrimą. Nustatytas magnio poveikis mažinant cholesterolio lygį.

Jei trūksta šio mineralo, kraujagyslių sienelėse kaupiasi kalcis. Pagrindinis šio elemento šaltinis yra grūdinės ir ankštinės kultūros. Magnio paros norma yra 400-500 miligramų.

Net ir subalansuota mityba negarantuoja pagyvenusiesiems reikiamo aprūpinimo vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Vienintelis teisingas sprendimas - nuolat vartoti vitaminus ir mineralines medžiagas papildomai. Tai daryti reikia ištisus metus, kad ir koks sezonas būtų. Pavyzdžiui, mėnesį vartojate vitaminus, paskui darote 10-15 dienų pertrauką. Tamsiuoju metų laiku - nuo spalio iki balandžio - būtina vartoti vitaminus.