Vitaminas D apsaugo nuo klastingų ligų

Senai žinoma, kad vitaminas D stiprina kaulus. Naujausi tyrimai parodė, kad šis vitaminas gali padėti išvengti itin klastingų ir sunkių ligų - vėžio ar cukrinio diabeto. Apie vitaminą D medikai diskutuoja mokslinėje - praktinėje konferencijoje „Vitaminas D. Diagnostikos ir taikymo klinikinėje praktikoje galimybės", kuri kovą organizuojama įvairiuose Lietuvos miestuose. Apie vitamino D svarbą žmogaus organizmui kalbamės su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininke gydytoja Egle Marciuškiene.

Kodėl vitaminas D svarbus žmogaus organizmui?

Paskutinį dešimtmetį daugėja mokslinių įrodymų, kad vitaminas D yra itin svarbus žmogaus organizmui. Vitaminas D dalyvauja daugybėje kūne vykstančių procesų ir yra viena reikšmingiausių medžiagų organizmui. Jei istoriškai vitamino D stygių laikėme rachito priežastimi, tai šiuo metu yra nustatyta, kad vitamino D stygius yra susijęs su daugeliu vėžio rūšių, abiejų tipų cukriniu diabetu, įvairiomis imuninės sistemos ligomis, net su depresija ir Alzhaimerio liga. Sureguliavus vitamino D kiekį organizme, mirtingumas nuo tam tikrų ligų mažėja, ypatingai nuo storojo žarnyno ligų ir išeminės širdies ligos

Dėl kokių priežasčių žmogaus organizmui gali trūkti vitamino D?

Vitaminas D gaunamas su saulės spinduliais ir maistu. Mes gyvename geografinėje zonoje, kurioje trūksta saulės. Kadangi dėl mitybos įpročių nevartojame daug žuvies produktų, kuriuose gausu vitamino D, saulės yra labai mažai, todėl Lietuvoje turėtų būti labai mažai žmonių, turinčių rekomenduojamą vitamino D kiekį. Atlikti tyrimai Anglijoje parodė, kad 70 proc. anglų kenčia dėl vitamino D trūkumo.

Lietuviai bijo odos vėžio labiau nei vitamino D deficito, lemiančio klastingas ligas. Žmonės tepasi įvairiais kremais, kurie neleidžia net vasaros metu patekti saulės spinduliams ant odos, todėl organizmas negali pasigaminti vitamino D.

Akivaizdu, kad lietuvių vartojamame maisto racione per mažai vitamino D. Skaitydami maisto produktų etiketes parduotuvėse net neatkreipiame dėmesio, ar maisto produktas turi mūsų organizmui svarbaus vitamino D. Todėl būtina žinoti vitamino D koncentraciją kraujyje, ir jeigu yra jo stygius, reiktų papildyti šio vitamino atsargas būnant daugiau saulėje, vartojant daugiau vitamino D turinčio maisto ar maisto papildų.

Ar Lietuvoje yra galimybių nustatyti vitamino D kiekį organizme?

Šis tyrimas pasaulyje atliekamas jau kelis dešimtmečius, bet iki šiol nebuvo standartizuotas. Nebuvo pasiūlyta mokslinių rekomendacijų, kada jį atlikti ir ką daryti gavus tyrimo rezultatą. Neseniai buvo paruoštos rekomendacijos, išskirtos pacientų grupės, kurioms šį tyrimą reikia daryti profilaktiškai, kitoms pacientų grupėms vitamino D tyrimas reikalingas tiek ligų sekimui, tiek gydymo skyrimui.

Lietuvoje kai kurios medicininių tyrimų laboratorijos jau pradėjo atlikti bendrojo vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimą.

Ar vitamino D tyrimas naujas tik Lietuvoje?

Iki šiol Lietuvoje bendrojo vitamino D koncentracija kraujyje nebuvo nustatoma, nors Vakarų Europoje šis tyrimas yra populiarus jau visą dešimtmetį. Labai daug mokslinių straipsnių buvo publikuota 2008 - 2010 metais, kuriuose apibendrinami klinikinių tyrimų rezultatai. Remiantis šia informacija galima daryti išvadą, kad sergant cukriniu diabetu, osteoporoze, imuninės sistemos ir kitomis ligomis reikėtų pasitikrinti bendrojo vitamino D kiekį, nustatyti, ar yra jo trūkumas. Jeigu organizmui trūksta vitamino D, reikia nedelsiant papildyti jo atsargas, kitaip rizikuojama rimtai susirgti.

Kuriais atvejais labiausiai rekomenduotumėte atlikti vitamino D tyrimą ir vartoti vitamino D turinčius maisto papildus?

Rekomendacijų yra įvairių. Profilaktiškai vitaminą D reikėtų vartoti kūdikiams iki vienerių metų, taip pat nėščiosioms ir maitinančioms moterims. Vartojantiems vitaminą D būtina nuolat tikrinti jo kiekį tam, kad nebūtų apsinuodijimo. Vitamino D tyrimą rekomenduojama kartoti kas tris mėnesius. Jeigu kyla problemų dėl imuniteto, dažni peršalimai, imuninės ligos, jei dažnai sutrinka virškinimas, jei vartojami vaistai, reikėtų pasidomėti, koks yra vitamino D kiekis kraujyje. Be to, daugėja duomenų, kad vitaminas D gali būti vartojamas peršalimui gydyti ir kaip profilaktinė priemonė prieš gripą.

Norite pasakyti, kad vitaminas D stiprina imuninę sistemą ir nuo jo kiekio priklauso atsparumas ligoms?

Taip. Vitaminas D veikia žmogaus imuninę sistemą ir peršalimo arba virusinės infekcijos puola rečiau, kuomet šio vitamino kiekis yra normalus. Taip pat vėžiu sergančių ligonių, kurių kraujyje vitamino D koncentracija yra rekomenduojamose ribose, mirtingumas yra žymiai mažesnis.

Ar vitamino D trūkumą išduoda kokie nors simptomai?

Kadangi vitaminas D žinomas kaip turintis įtaką kaulų sistemai, todėl reikia turėti galvoje tai, kad kai jau išretėja kaulai, vitaminą D tirtis yra per vėlu. Reikia nelaukti, kol situacija pablogės, o visada žinoti vitamino D kiekį. Taip išvengsime galimų komplikacijų, t.y. osteoporozės. Kai osteoporozė pažengusi toli, reikalingas rimtas gydymas. Moksliškai dar neįrodyta, bet yra teorijų, kad greitai pavargstantiems, besiskundžiantiems raumenų nuovargių žmonėms trūksta vitamino D. Taip pat rudenį ir žiemą pablogėjusi nuotaika, atsiradusi depresija siejama ne tiesiogiai su saulės trūkumu, bet su vitamino D trūkumu.

Sužinojau, kad vitamino D koncentracija mano organizme yra per maža. Ką reikėtų daryti toliau? Ar šeimos gydytojas gali konsultuoti, skirti gydymą dėl vitamino D trūkumo, ar būtina kreiptis į kitą specialistą?

Taip, šeimos gydytojas gali konsultuoti ir skirti gydymą. Taip pat galima skirti dirbtinius ultravioletinius spindulius, galima rekomenduoti įtraukti į mitybą vitaminu D praturtintus produktus. Jeigu yra didelis vitamino D deficitas, būtina vartoti maisto papildus terapinėmis dozėmis.

Ačiū už pokalbį.