Suaugusiųjų ligos neaplenkia ir mažų vaikų

Statistika skelbia, jog antrą vietą iš ligų, dažniausiai puolančių mūsų vaikus, užima virškinamosios sistemos ligos. "Virškinamojo trakto ligas provokuoja kiekvienam gerai žinomi dalykai, tačiau vaikai be suaugusiųjų pagalbos neįstengia pasipriešinti nesveiko maisto manijai", - sako gydytojas gastroenterologas Igoris Strupeikis.

Skrandžio ligos nebūtinai užprogramuotos

Gydytojas sako, jog virškinamojo trakto problemos ir ankstesniais laikais neaplenkdavo vaikų, tačiau dabar jų ypač pagausėjo. "Prieš 20 metų virškinamojo trakto sutrikimai vargindavo kas 12-13-tą vaiką iš 100, dabar šiomis bėdomis skundžiasi kas 4-5-tas vaikas", - dalijasi patirtimi medikas.

Skrandžio ligos mažuosius užklumpa dėl trijų priežasčių: paveldimumo, emocinės įtampos bei netinkamos mitybos. Anot gastroenterologo, iš tėvų paveldėtą genetinę informaciją vargu ar įmanoma pakeisti, kur kas lengviau išmokti valdyti stresines situacijas bei būti atidesniems renkantis maistą.

Šiuolaikinio žmogaus kasdienybė kupina streso, kuris daro itin neigiamą įtaką vaiko sveikatai.

"Dažnai tėvai nebegali užtikrinti vaikams šviesios ir tvarkingos vaikystės. Suaugusiųjų pečius užgulusios itin dažnos problemos persiduoda vaikams, kurių skrandžiai jautriai reaguoja į suaugusiųjų bėdas, - pasakoja gydytojas. - Moksliškai įrodyta, jog virškinamojo trakto ligos glaudžiai susijusios su nervų sistema, tad jautresni vaikai linkę dažniau sirgti skrandžio bei virškinamojo trakto ligomis. Vadinasi, ne iš piršto laužtas posakis, jog "skrandis - centrinės nervų sistemos indikatorius."

Bizniui sveikata nerūpi

Anot gydytojo, jei mityba neatitinka vaiko amžiaus fiziologijos, sudaromos puikios sąlygos ligai. Artėjant prie vakarietiškos gerovės modelio su visomis jo teikiamomis gėrybėmis gaminti maistą namuose, dirbančioms moterims tampa pernelyg daug laiko užimančiu užsiėmimu, tad retas vaikas gali pasimėgauti šeimoje gaminamu maistu: pilnaverčiais pusryčiais, pietumis, vakariene.

"Didžioji dalis ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikų maitinasi nesveikai. Daugelyje mokyklų nebėra nei valgyklų, nei bufetų. Ne paslaptis, jog vaikų ugdymo įstaigų vadovai, skelbdami įmonėms konkursus, tam, kad pasirinktų maisto produktų tiekėją, mieliau pasirenka tas įmones, kurios pasiūlo pigesnį maistą, o pigesnis vargu ar gali būti geresnis. Negana to, dažnai pietums skirtus pinigus mokiniai išleidžia užkandžių aparatuose tūnantiems bulvių traškučiams ir gaiviesiems gazuotiems gėrimams. Tai ypač dirgina skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę, ir kada vaikas susirgs virškinamojo trakto ligomis, tėra tik laiko klausimas", - užtikrina gydytojas, apgailestaudamas, kad mokyklų vadovams patiems patikėta spręsti, kam atiduoti pirmenybę - moksleivių sveikatai ar pinigams, gaunamiems iš aparatų savininkų už patalpų nuomą. Tuo tarpu daugelyje Europos valstybių šie užkandžių aparatai mokyklose griežtai draudžiami.

Skysčių kiekio nereikia riboti

Dažnai mamos nežino, ar pakankamai skysčių vartoja jų vaikai. Gydytojas sako, jog skysčių kiekis, kurio reikia žmogui, priklauso nuo jo amžiaus, svorio, fizinės būklės, oro temperatūros bei aktyvumo. "70 kg sveriantis žmogus per parą turi išgerti 2 litrus skysčių, 35 kg vaikui užtenka 1-1,5 litro, o darželinukui - 0,5-1 litro skysčių", - sako gydytojas ir pataria neriboti vaikams skysčių kiekio, kad augdami turėtų įprotį gerti per dieną pakankamai skysčių.

Nežiūrint į gausią įvairiausių gėrimų reklamą, troškulį geriausiai malšina paprastas vanduo, tačiau gydytojas sako, jog neprieštaraujant tėvams, vaikai mieliau geria visokius saldžius gazuotus gėrimus, kurie ne tik nemalšina troškulio, bet dar labiau jį skatina. Gazuotos saldžiosios pagundos ypač netinka sergantiems virškinamojo trakto ligomis. Be to, besaikis saldžių gazuotų gėrimų vartojimas turi įtakos nutukimo vystymuisi.

Nesubalansuota mityba skatina ligų atsiradimą

Anot gastroenterologo, jeigu tėvai dažniau atkreiptų dėmesį į vaikų mitybos klaidas, vaikai mažiau skųstųsi virškinamojo trakto ligomis. Kasdienis ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikų maisto asortimentas turėtų būti kuo įvairesnis, maisto produktus pasirenkant tiek gyvūninės, tiek ir augalinės kilmės. Sveikam harmoningam augimui ir vystymuisi labiausiai reikia pilnaverčių maisto produktų, tad perkant vertėtų atkreipti dėmesį, kad juose būtų kuo mažiau cheminių konservantų bei skonio stipriklių.

"Kiekvieną dieną sulaukiame keleto vaikų, kuriuos vargina lėtinės virškinamojo trakto bei žarnyno ligos. Dar nesu sutikęs tokių tėvų, kurie į patarimus numotų ranka, tačiau ne visi turi galimybę pirkti kokybišką maistą, kuris kainuoja brangiau. Tuo tarpu, susirgus virškinamojo trakto ligomis, dažniausiai užtenka ištaisyti mitybos klaidas. Žinoma, kartais neapsieinama ir be vaistų, tačiau net ir tuomet pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas mitybai", - sako gydytojas.

Norint užkirsti kelią vis blogėjančiai vaikų sveikatai, planuojant profilaktines programas būtina atsižvelgti į jų mitybą. Deja, anot gastroenterologo, profilaktinė medicina vis dar labai sunkiai skinasi savo kelią. "Vaikų mitybos problemos turėtų būti sprendžiamos valstybiniu lygiu, o tai, žinoma, ilgai trunkantis procesas, kurį sąlygoja ekonominė, socialinė šalies padėtis, tradicijos, visuomenės informuotumas bei jos aktyvumas. Racionaliai mitybai būtinas saugus maistas, kurį įsigyti ganėtinai sudėtinga, nes praktika rodo, jog negalima pasitikėti net viliojančiomis maisto produktų pakuotėmis su užrašu "Be jokių "E". Vyriausybės užmojis reguliuoti įstatymu, kad tai, kas parašyta etiketėje, turi būti tiesa, dar kartą patvirtina, kad sveikas maistas tėra vartotojų apgaulė", - sako gastroenterologas.