D.Mikutienė: kas svarbiau – pelnas ar vaikų sveikata?

Ką pasėsime, tą ir pjausime, byloja liaudies išmintis. Ko galime tikėtis iš augančios kartos, jei maitiname ją akrilamidų, glutamatų, sacharino, butiloksianizolio bei konservantų prisodrintu „maistu"? Neatsitiktinai tokios ligos kaip cukrinis diabetas, įvairios alergijos, astma, virškinamojo trakto sutrikimai bei nutukimas tapo įprastos tarp mūsų vaikų.

Savo rankomis pamažu nuodijame atžalas, vieni sąmoningai, nes tokia pardavimo strategija, kiti - ne, nes nežino tiesos. Todėl valstybė, kuri skelbiasi, jog vaikai - jos ateitis, privalo dėti visas pastangas, kad ta ateitis būtų apsaugota. Tenka apgailestauti, kad kontroliuojančios ir prižiūrinčios institucijos, ugdymo įstaigos bei, deja, patys tėvai, neskiria tinkamo dėmesio vaikų mitybai. Jei pagaliau pasiekta, kad mokymo įstaigose vaikams būtų tiekiamas tik sveikas maistas bei formuojami tinkamos mitybos principai, tai viešojoje erdvėje - parduotuvėse, greito maisto restoranuose - tebevyrauja visiška maisto gaminių anarchija. Gamintojai, nerdamiesi iš kailio dėl didesnio pelno bei mokėdami didžiulius pinigus už reklamines strategijas į rinką tiekia patraukliai supakuotas prekes su tiksinčia mirtina bomba viduje. O smulkiomis, sunkiai įskaitomomis raidelėmis pateikta informacija vartotojui yra lygi nuliui.

Vaikų viliojimo strategijos greitojo maisto restoranuose

Greitojo maisto restoranai - tai šių dienų Pandoros skrynia. Sumanūs restoranų vadybininkai sukūrę ištisas vaikų viliojimo strategijas, pradedant linksmomis žaidimų aikštelėmis šalia tų pseudo restoranų, baigiant žavingomis dovanėlėmis vaikų rinkinukuose. Dažniausiai vaikai ir skuba į greitojo maisto restoranus dėl tų smulkių dovanėlių, kurias džiaugsmingai apžiūrinėja kimšdami skrudintas bulvytes ir mėsainius bei gerdami „fantaspraitinius" gėrimus, kuriuose taip pat yra begalė kenksmingų medžiagų. Ką kartu su nekaltais žaisliukais mūsų vaikams parduoda sumanūs prekybininkai?

Pirmiausia - tai vėžį sukeliančias medžiagas. Dar prieš trejus metus pasigirdo įspėjimų, kad gaminant kepinius maiste susidaro pavojingos medžiagos, viena jų - akrilamidas. Ši cheminė medžiaga yra be galo nuodinga, dideli jos kiekiai gali pažeisti centrinę bei periferinę nervų sistemą, sukelti vėžį, paveldimas ligas. Greitojo maisto restoranai - neišsenkamas akrilamido šaltinis, nuo kurio vaikai neapsaugoti iki šiol. Ši ir panašios nuodingosios medžiagos žmogaus organizme kaupiasi palaipsniui, todėl neatrodo tokios pavojingos. Tačiau žinome - lašas po lašo ir akmenį pratašo. Gruzdintos bulvytės bei jų pusgaminiai, bulvių traškučiai, kepinta duona, net sausainiai - ar nebebus vėlu pagalvoti apie juos, kai kaktomuša susidursite su savo vaiko liga?

Hiperaktyvumas ir antsvoris - šiuolaikinių vaikų nūdiena

Prekybininkai parduoda ir papildomus kilogramus. Didelį nerimą kelia tai, kad daugėja vaikų, turinčių antsvorio ir kasmet jų skaičius auga. Nutukimas neatsiejamas nuo įvairiausių ligų: širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligų, nervingumo, hipodinamijos, kuri gali sutrikdyti vaiko raumenų vystymąsi. Turintys antsvorio vaikai kenčia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai - iš jų neretai šaipomasi mokykloje, kieme, jie įgyja nepilnavertiškumo kompleksą, ima nepasitikėti savimi ir neigiamai vertinti save bei aplinką. Tokie vaikai tampa labai pažeidžiami, todėl yra lengvas taikinys asmenims, turintiems nedorų kėslų. Ar tai rūpi greitojo maisto restoranų vadybininkams, traškučių, mėsainių, gaiviųjų gėrimų reklamų užsakovams? Kiek tai svarbu jums?

Įrodyta, kad tokios maisto priemaišos kaip dirbtiniai maisto dažikliai bei konservantai didina vaikų hiperaktyvumą. Padidėjęs judrumas, impulsyvumas, nesugebėjimas sutelkti dėmesio - visa tai gali būti pomėgio gerti gaiviuosius energetinius gėrimus pasekmė. Hiperaktyviems vaikams ne tik sunkiau tinkamai elgtis, nukenčia ir jų mokymosi kokybė bei santykiai su tėvais, aplinkiniais. Ne atsitiktinumas, kad hiperaktyvių vaikų vis daugėja.

Ką privalome daryti?

Deja, Lietuvos vartotojui telieka tikėti žiniasklaida. Ką gali padaryti valstybė, kad jos gyventojai sveikai gyventų, tinkamai maitintųsi? Jokia valdžia neuždraus nesveikai maitintis, tačiau bet kuri valdžia gali propaguoti sveikos gyvensenos principus, rengti įvairias programas ir skirti joms finansavimą bei riboti nesveiko maisto produktų reklamą ir platinimą. Su gyvenimo būdu susijusių ligų gydymui išleidžiama net iki 75 proc. sveikatos apsaugos biudžeto. Lietuvoje kas trečias žmogus turi antsvorio, taigi dalies jų pomėgis nesveikai maitintis valstybei kainuoja milžiniškus pinigus.

Neabejoju, kad nesveiką maistą būtina ženklinti kaip nerekomenduotiną, turintį ilgalaikį poveikį žmogaus sveikatai. Ant kai kurių pakuočių turėtų atsirasti užrašas, kad jų vartojimas sukelia pavojingas ligas. Ant saldumynų, kuriuos taip mėgsta mūsų vaikai, turėtų atsirasti Sveikatos apsaugos ministerijos įspėjimas, kad per didelis saldumynų vartojimas sukelia mirtinas širdies ir kraujagyslių ligas. Taip pat reiktų apriboti nesveiko maisto pardavimus vietos bei amžiaus atžvilgiu. Yra išeičių, kaip apsaugoti save ir savo vaikus nuo nesveiko maisto gamintojų, pardavėjų bei reklamuotojų, tereikia politinės valios, užsispyrimo ir tinkamos oficialios informacijos žmonėms, kad jie žinotų ir galėtų pasirinkti. Ir čia nereikia išradinėti dviračio antrą kartą, daugybė šių ir dar įvairesnių priemonių jau sėkmingai įdiegtos kitose šalyse.

Vyriausybė ir atitinkamos institucijos privalo reaguoti, paruošti teisės aktus ir aiškiai reglamentuoti, koks maistas turi būti tiekiamas vaikams visuose sektoriuose. Sveikatos apsaugos ministerijos tinklapyje visuomenei turi būti oficialiai skelbiama objektyvi informacija dėl maiste esančių medžiagų žalos sveikatai. Žmogus, turėdamas informacijos, galėtų pasirinkti, kokius produktus bei maistines medžiagas jam vartoti. Dabar tokios susistemintos informacijos nėra, kartas nuo karto viešojoje erdvėje išplatinamas nerimą keliantis pranešimas, bet tik tiek.

Manau, kad atėjo laikas ir Lietuvoje spręsti klausimą dėl nesveiko maisto reklamos televizijoje, spaudoje, arba bent jau vaikams skirtose TV laidose bei žurnaluose. Juk vaikams skirtose TV laidose ir leidiniuose turi būti propaguojami sveikos mitybos principai, patraukliai pateikiama informacija apie sveiko maisto naudą. Vaikai dar nesugeba kritiškai vertinti pateikiamos jiems informacijos, jie daug labiau nei suaugusieji tiki tuo, ką mato, todėl yra pažeidžiamiausia visuomenės dalis. Juos lengva įtikinti ir sužavėti nesveiku maistu, juolab, kad jis dar ir skanus, keliantis priklausomybę. SAM privalo nedelsiant užtikrinti tinkamą teisinį reglamentavimą, draudžiantį dovanėlėmis ir prizais skatinti vaikus vartoti greitojo maisto produktus, kaip iki šiol yra greitojo maisto restoranuose, picerijose bei įvairaus plauko užkandinėse, kur pro šalį bėgančiam vaikui visada atsiras kalnai aliejuje perkeptų „skanumynų".

Nuo 2002 m. parašyta daugybė raštų Sveikatos apsaugos ministerijai ir atsakingoms institucijoms, siųsta begalė nerimą keliančios informacijos ir tyrimų, tačiau esminių pokyčių, saugančių vaikų sveikatą, iki šiol nesulaukėme. Tik vykdant stebėseną ir griežtai kontroliuojant, galima pasiekti tinkamų rezultatų. Kosmetiniai teisės aktų pakeitimai yra tas pats, kas vieno konservanto pakeitimas kitu.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad vaikų sveikata daugiau nei 50 proc. priklauso nuo mitybos. 50 proc. savo vaikų sveikatos, laimės ir gyvenimo apsprendžiame mes, suaugusieji. Ar visada elgiamės atsakingai?