Endoskopija - diagnostika ir gydymas

Endoskopija - tyrimo metodas, jį taikydamas gydytojas gali apžiūrėti tuščiavidurį organą iš vidaus, įvertinti pakitimus, paimti audinių gabalėlį histologiškai ištirti, o prireikus, atlikti kai kurias gydomąsias procedūras. Tai - patikimas metodas virškinamojo trakto ligų, ypač ikivėžinių būklių, vėžio diagnostikai. Kalbamės su daugiau kaip dvidešimties metų darbo diagnozuojant ir gydant virškinamojo trakto ligas patirtį turinčiu gydytoju endoskopuotoju, Vilniaus Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės echoskopijų ir endoskopijų skyriaus vedėju Antanu Jablonskiu. Jis ruošiasi reguliariai atvykti konsultuoti, tirti ir gydyti mūsų krašto žmonių, varginamų pačių įvairiausių virškinamojo trakto ligų.

- Ar Lietuvoje didėja sergamumas virškinamojo trakto vėžiu?

- Taip. Piktybinių ligų registro duomenys rodo, kad sergamumas stemplės, skrandžio ir ypač storojo žarnyno vėžiu smarkiai didėja. Nerimą kelia tai, kad ligoniai į gydymo įstaigas kreipiasi, kai liga jau gerokai pažengusi. Svarbu, kad pacientas endoskopiniams tyrimams atvyktų anksti, kol ši liga yra dar pradinės stadijos, neišplitusi, kol dar nėra išsekinta žmogaus imuninė sistema, - sako gydytojas ir tuoj pat priduria, kad dažnas pacientas nekreipia reikiamo dėmesio į tokius "nereikšmingus" negalavimus, kaip pilnumo jausmas skrandyje, pilvo pūtimas ar skausmai, pakitęs tuštinimasis: viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, kraujo ir gleivių pasirodymas su išmatomis. Ligonis gali manyti, kad tai hemorojus, gal jis savaime praeis, ir kreipiasi tik tada, kai vėžinis procesas yra jau toli pažengęs. Tuomet gydymo rezultatai ir pasveikimo tikimybė gerokai sumažėja.

- Kokios skrandžio ir žarnyno ligos pas mus labiausiai paplitusios?

- Skrandžio, dvylikapirštės žarnos opaligė, gastritai, gastroezofaginio rafliukso liga, stemplės, skrandžio ir žarnyno polipozė, divertikuliozė, opiniai kolitai ir kt. Visos šios ligos žmogui pavojingos ne tik tuo, kad vienaip ar kitaip sutrikdo virškinimą bei gali sukelti grėsmingų komplikacijų (kraujavimus, žarnų nepraeinamumus ir kt.), bet ir tuo, kad laiku nediagnozuotos ir tinkamai negydytos ligos gali tapti vėžinės.

- Kaip diagnozuojamos ir gydomos šios ligos?

- Pirmiausia išklausomi ir įvertinami paciento nusiskundimai, o paskui, jei reikia, atliekami tyrimai. Informatyviausi yra virškinamojo trakto endoskopiniai tyrimai. Naudojant šiuolaikinę endoskopinę įrangą galima apžiūrėti visą virškinamąjį traktą ir tyrimo metu paimti įtartinus ar pakitusius audinių mėginius histologiškai ištirti, tada patvirtinama arba atmetama vėžio diagnozė. Naudojant endoskopinę įrangą kai kurias ligas galima ir gydyti. Pavyzdžiui, šalinti polipus ir gėrybinius, taip pat ankstyvos stadijos piktybinius auglius, stabdyti kraujavimą, į ligos židinį daryti tiesiogines vaistų injekcijas. Dauguma šių procedūrų atliekamos ambulatoriškai arba vienos dienos stacionaro sąlygomis. Papildomos svarbios informacijos suteikia ir kiti tyrimai: klinikiniai, biocheminiai kraujo, šlapimo, išmatų, vėžio žymenų, imunologiniai, echoskopiniai, rentgenologiniai.

- Ar virškinamojo trakto ligomis serga tik pagyvenę žmonės?

- Virškinamojo trakto ligos gali prasidėti ir jaunam žmogui. Tam dažnai įtakos turi paveldėjimas (opaligė, polipozė, storojo žarnyno ligos). Be to, intensyvus gyvenimo ritmas, stresai, nesaikinga ir nereguliari mityba, žalingi įpročiai didina šių ligų atsiradimo riziką. Negydomos šios ligos, beveik nepriklausomai nuo amžiaus, gali virsti vėžinėmis. Neseniai teko diagnozuoti žarnyno vėžį vos dvidešimt septynerių metų studentui.

- Kokiems požymiams esant žmogus turėtų sunerimti ir kreiptis įgydytoją?

- Nereikėtų numoti ranka į užsitęsusius kad ir nestiprius skausmus bet kurioje pilvo vietoje ar išangėje, rijimo sutrikimus, vidurių pūtimą, kraujo pasirodymą tuštinantis, ryškėjančią mažakraujystę, apetito pablogėjimą, svorio mažėjimą, darbingumo sumažėjimą, bendrą silpnumą. Minėti simptomai ypač turėtų būti svarbūs tiems žmonėms, kurių artimi giminaičiai serga virškinamojo trakto vėžiu ar nuo jo yra mirę. Geriau kreiptis į gydytoją, atlikti jo rekomenduojamus tyrimus ir įsitikinti, ar tai nėra rimtos ligos pradžia, negu delsti ir leisti grėsmingai ligai įsigalėti.