Mityba gamtoje. Šašlykai, dešrelės ir gėrimai

Vasaros Lietuvoje trumpos, tad skubame pasinaudoti net menkiausia galimybe ištrūkti į gamtą. Daugelis išvykos į gamtą neįsivaizduoja be šašlyko ar dešrelių kepimo. Kaip saugiai mėgautis maistu, kad iškylų malonumai nesibaigtų gydymo įstaigoje, pataria gydytoja gastroenterologė Violeta Vainoriūtė.

Maistu mėgaukitės saikingai

Vasarą daugumos mėgiamas maistas - dešrelės, konditerijos gaminiai su kremu, pieno produktai, daržovių mišrainės - nors ir skanus, tačiau pabuvęs šilumoje gali labai pakenkti organizmui. Karštomis dienomis vertėtų atidžiau rinktis produktus. Kefyras, rūgpienis, fermentinis sūris (aišku, laikomi tinkamoje temperatūroje), duona, kruopos, daržovės, makaronai, džiūvėsiai, javainiai, kai kurie sausainiai, vytinta dešra mūsų racione turėtų būti dažnesni. "Visuose rūkytuose gaminiuose apstu konservantų, - primena gydytoja, - tačiau galima įsigyti vytintų dešrelių, kuriose nėra konservantų, stabilizatorių, aromato ir skonio stipriklių bei kitų maisto priedų. Tokias dešreles nepavojinga lauknešėlin įdėti ir į ekskursijas vykstantiems vaikams. Ruošdami sumuštinius, netepkite ant duonos sviesto, nes jis kaitroje itin greitai genda, geriau įdėkite kruopščiai nuplautų daržovių bei vaisių." Vasarą reikėtų atidžiau rinktis pieno produktus, atkreipti dėmesį į jų laikymo sąlygas parduotuvėse. Reikėtų tokių produktų neimti į keliones, jei neturite šaldytuvo ar šaltkrepšio. Šie produktai, kaip ir dauguma žuvies produktų, šilumoje greitai genda.

Pasenęs maistas yra nuodingas, nes jame susidaro kenksmingų medžiagų. Tačiau net iš pažiūros šviežias produktas gali būti pavojingas, jeigu į jį yra patekę mikrobų, sukeliančių dizenteriją, salmoneliozę, kampilobakteriozę, listeriozę, stafilokokinės kilmės apsinuodijimus. Palankiausia temperatūra mikrobams daugintis yra +37°C, bet pakanka ir kambario temperatūros. Tokiomis sąlygomis mikrobai dauginasi gana greitai - jau po 2-4 valandų jų būna tiek, kad žmogus susirgtų. Galime tik pasidžiaugti, kad gyvename nebe akmens amžiuje ir turime šaltkrepšius, į kuriuos patogu įsidėti visko, ko tik širdis geidžia. Svarbiausia, anot gydytojos, nepamiršti, jog valgome, kad gyventume, o ne gyvename, kad valgytume. Deja, iškylaudami žmonės dažnai persivalgo bei nevengia sunkiai virškinamo maisto.

"Poilsiaujant valgoma tris kartus dažniau ir daugiau, nei reikėtų, pamirštama, kad valgyti reikia tik tuomet, kai išalkstama. Ta pati taisyklė galioja ir vaikams. Valgykite daugiau skystų ar lengvai įsisavinamų produktų, vaisių ir daržovių, rinkitės nekaloringą, lengvai virškinamą maistą, - pataria medikė. - Reikėtų nepamiršti, kad pagrindinis sveiko žmogaus skrandžio priešas - per didelis maisto kiekis.

Persivalgymas gali sukelti valgymo sutrikimą, o besiskundžiantiems virškinamojo trakto ligomis tik dar labiau paaštrina ligos simptomus."

Šašlykas - populiariausias iškylų patiekalas

Kiek begirdėtume perspėjimų, kad šašlykas kenkia sveikatai, iškylos be šio tradicija tapusio patiekalo neįsivaizduojame. Jis itin mėgiamas poilsiaujančių ir gamtoje, ir kaimo sodybose ar sodų bendrijose. Be šašlyko nepasieinama ir per šventes ar vaišes. Dažniausiai kepamas kiaulienos, vištienos arba avienos šašlykas. Karštą dieną paukštienos verčiau nesirinkti, nes ji greičiau genda.

Kepant mėsą, turi būti tinkamos sąlygos bei temperatūra. Kad mėsa gerai iškeptų, temperatūra jos viduje turi būti ne žemesnė nei 80-90°C. "Tik jokiu būdu nekepkite ant laužo dešrelių, - perspėja gydytoja. - Ypač daug nitratų yra ant grotelių kepamose dešrelėse. Žaliame nitratais apdorotame mėsos produkte nitrito koncentracija yra maža, o kepant nitritais apdorotas dešreles aukštoje temperatūroje išsiskiria nitrozaminai, pasižymintys kancerogeninėmis savybėmis."

Nors yra įvairių būdų šašlykui marinuoti, nemarinuokite jo majoneze ar acte, nesirinkite tokių ir parduotuvėse. "Natūralaus acto prekyboje nėra, tik sintetinis, su kuriuo paruošta mėsa, apdorojama aukštoje temperatūroje, tampa itin toksiška, - sako gydytoja. - Sveikiausi šašlykai paruošti su žolelėmis, ypač čiobreliais, tuomet iškepta mėsa būna minkšta ir kvapni, svarbiausia - joje nėra toksinių medžiagų, išskyrus dūmuose esančias žmogaus sveikatai pavojingas medžiagas."

Iškepusi mėsa neturi būti rausva. Garnyrui tiks makaronai, ryžiai, ar žarijose keptos bulvės.

Gėrimai garantuoja sveikatą ar kenkia?

Dauguma iškylautojų poilsio gamtoje neįsivaizduoja be alkoholinių gėrimų: vieni - silpnesnių, kiti - stipresnių. "Bet kokios koncentracijos alkoholis kenkia sveikatai, ypač karštą vasaros dieną, kai perkaitus organizmui atsiranda hipertermija. Tada padidėja kraujo krešėjimas, todėl visose kraujagyslėse kraujas teka lėčiau, sudarydamas palankias sąlygas trombams formuotis. Tai itin palankios sąlygos insultui ar infarktui išsivystyti", - perspėja medikė.

Venkite gėrimų su kofeinu ar saldikliais, nes jie ne tik nemalšina troškulio, bet ir skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. "Gėrimai turi būti negazuoti, ne limonadas ir jokiu būdu ne spalvoti, nes juos gaminant be konservantų neapsieinama", - sako gydytoja.

Karštą vasaros dieną troškulį malšinti patariama šiek tiek pasaldinta vėsia arbata, geriamuoju ar natūraliu mineraliniu vandeniu. Geriamasis - tai paprastas, vandentiekiu tiekiamas vanduo. Natūralus mineralinis vanduo gaunamas iš žemės gelmių, todėl yra labiausiai apsaugotas nuo aplinkos taršos. Kad gamtinės savybės išliktų nepakitusios, tokiam vandeniui paruošti keliami itin griežti reikalavimai. Vanduo tik perfiltruojamas, tai yra iš jo pašalinamos nuosėdos (netirpi geležis, smėlis), gali būti pridėta angliarūgštės.

Nors negazuotą mineralinį vandenį renkasi vis daugiau žmonių, kol kas populiaresnis yra gazuotas mineralinis vanduo. "Šiek tiek gazuoto vandens galima duoti gerti ir vaikams, tik, žinoma, nereikia pamiršti saiko", - sako gydytoja ir prisipažįsta ir pati vaikystėje ne kartą troškulį malšinusi gazuotu mineraliniu vandeniu.

Vaikams tinka ir vaikiška gira, apie kurią, anot medikės, kol kas nieko blogo neteko girdėti.

Virškinimo fermentai - ne išeitis

Kad nesusirgtumėte iškylaudami, nepamirškite kruopščiai nusiplauti rankų prieš valgį. Nusiprausti galima ir šaltinio ar ežero vandeniu, tačiau indų plauti atvirų telkinių vandeniu nereikėtų.

"Jei vis dėlto persivalgėte, nepamirškite gerti mineralinio vandens ir nebijokite pabadauti, - pataria gydytoja. - Tiems, kuriems persivalgymas tėra vienkartinis neapdairumas, skubiai pagelbėtų virškinimo fermentai, kurie veikia kaip motoriką reguliuojantys vaistai. Tik, žinoma, nereikia jais piktnaudžiauti. O tie, kurie nekontroliuoja savo mitybos raciono ir persivalgo dažnai, virškinimo fermentai - ne išeitis. Tokiu atveju vertėtų apsilankyti pas dietologą."

Jeigu pradėjo pykinti, pakilo temperatūra, ėmė skaudėti skrandį arba pilvą, pradėjote vemti ar viduriuoti, iš karto pagalvokite apie apsinuodijimą maistu ar užkrečiamąją žarnyno infekciją. Žinoma, tai gali būti ir apendicito ar kitos ligos priežastis. Tiksliai nustatyti diagnozę gali tik gydytojas, todėl jeigu taip atsitiko, kur bebūtumėte, kuo skubiau kreipkitės į artimiausią gydymo įstaigą. "Geriau nebandykite gydytis patys, ypač antibiotikais, nes galite tik pabloginti padėtį", - perspėja gydytoja.