Problemos dėl alergijos

Pirmieji vaiko gyvenimo mėnesiai ir metai turi didelę reikšmę jo organizmo imuninės sistemos vystymuisi ir glaudžiai susiję su mityba. Alergijos, būtent apie jas norime šiandien kalbėti, vis dažniau diagnozuojamos naujagimiams ir kūdikiams. Alergologų Draugijos tyrimai rodo, kad beveik kas 4 žmogus serga alergija.

Mažyliams iki 3 gyvenimo metų dažniausiai alerginė reakcija, kuri pasireiškia odos bėrimu bei virškinamojo trakto negalavimais, kyla dėl maisto. Vaikams virš 3 metų dažniausiai pasireiškia alergijos į išorinius dirgiklius, tokius kaip dulkės, pelėsinių grybų sporos, gyvūnų kailis.

Ak, ta aplinka...

Didelę įtaką alergijai atsirasti turi didėjantis žmogaus aplinkos užteršimas - modifikuotas maistas, dažikliai, konservantai, skonio stiprintuvai, nesaikingas cheminių vaistų naudojimas, išmetamosios dujos, skalbimo priemonės bei stresas. Atsiranda vis daugiau veiksnių, į kuriuos organizmas reaguoja alergija.

Alergijos atsiradimas...

Alergija - tai padidėjęs imuninės sistemos jautrumas medžiagoms, kurios plačiai paplitusios aplinkoje ir mūsų maiste, kurios, jeigu organizmas yra sveikas, toleruojamos ir nesukelia alerginių reakcijų.

Tam, kad prasidėtų alergija maistui didelę reikšmę turi virškinamojo trakto būklė. Dažniausiai žarnyno ligos kyla dėl per greito karvės pieno, vištų kiaušinių įtraukimo į vaiko mitybos racioną. Imuninė organizmo sistema pirmąkart susidūrusi su svetima medžiaga, "įsimena" ją, išmoksta atpažinti ir reaguoti į ją. Todėl alergiškas žmogus, susidūręs su konkrečiu alergenu, reaguoja į jį, kaip reaguoti į jį yra "įsiminusi" jo imuninė sistema. Organizme prieš svetimas medžiagas pradeda gamintis antikūnai - baltymai, vadinami imunoglobulinais. Jie padeda apsiginti nuo infekcijos ir kitų ligų. Dažniausiai įvairioms alerginėms reakcijoms ir ligoms gydyti vartojami antihistamininiai vaistai..

Klinikiniai alergijos požymiai (t. y. negalavimai ir organizmo pokyčių stebėjimas) keičiasi bėgant metams ir gali būti susiję su keliomis organizmo sistemomis: oda, virškinamuoju traktu ir kvėpavimo takais.

Kodėl vis dažniau mus vargina alergija?

Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad alergijos atvejų kasmet vis daugėja. XX amžiaus pradžioje susirgimas šienlige padidėjo 15-20 proc.

Organizmas infekcijos metu mobilizuojasi ir natūraliu būdu šalina kenksmingas medžiagas (toksinus): pasireiškia viduriavimas, karščiavimas, kosulys, sloga. Šių simptomų slopinimo padarinys - tai toksinų, kurie kaupiasi mūsų organizme, kiekio didėjimas. Sergame vis ilgiau ir vis dažniau liga praeina be ūmių simptomų, tokių kaip karščiavimas, pykinimas ar viduriavimas. Tai blogai, nes jie palengvina sveikimo procesą.

Norint išvengti alergijos...

Dauguma alerginių susirgimų yra lėtiniai ir ūminiai, todėl ligoniai turi reguliariai, kartais net visą gyvenimą vartoti vaistus. Vienintelis būdas nesusirgti alergija - tai vengti alergenų, bet tai ne taip paprasta. Galima išvengti maistinės kilmės alergenų, bet sunkiau išvengti žiedadulkių, pelėsių ir naminių dulkių. Dažniausiai tokiais atvejais skiriami antihistamininiai vaistai. Galima išbandyti ir natūralius gydymo būdus.

Labai svarbi yra taisyklinga dieta sudaryta iš ekologinių maisto medžiagų be alergenų, cheminių vaistų, tokių kaip antibiotikai vengimas ar jų vartojimas tik sunkiai sergant. Norint greičiau pasveikti, reikia taikyti ir natūralią terapiją: dėti medicinines taures, vartoti homeopatinius vaistus. Nepaprastai svarbu kasdien rūpintis savo fizine forma ir psichologine savijauta.