Lėtiniai ir ūmūs galvos smegenų kraujotakos sutrikimai

Lėtiniai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai yra įvairūs, tačiau dažniausiai diagnozuojama lėtinė smegenų išemija (LSI), kuri pasireiškia nespecifiniais negalavimais: galvos svaiguliu, ūžimu ausyse, nuovargiu, sutrikusiu miegu, nestabilia pusiausvyra, pablogėjusia atmintimi naujiems įvykiams. LSI apibūdinama nespecifiniais neurologiniais ir psichikos simptomais ir pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. LSI diagnozė nustatoma tik diferencijavus ir ekskliudavus kitas galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo priežastis.

Aterosklerozės laipsniui, hemodinamikos rodikliams ir obstrukciniams kraujagyslių pokyčiams nustatyti atliekami kraujagyslių tyrimai ultragarsu. Jei simptomai ryškėja ir yra neurologinių židininių simptomų, atliekama galvos kompiuterinė tomograma arba magnetinė rezonansinė tomografija. Jei ūžia ausyse, svaigsta galva, pablogėjusi klausa, atliekama audiograma.

Prie ūmių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų priskiriami praeinantys galvos smegenų išemijos priepuoliai (PSIP) ir insultai.

PSIP vadinamas ūmus židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio simptomai tęsiasi iki 24 valandų. Jei simptomai išlieka ilgiau, liga vadinama galvos smegenų insultu. Insulto metu pažeidimo vietoje žūva neuronai - smegenų ląstelės. Išeminis insultas įvyksta užsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei, o hemoraginis insultas - išsiliejus kraujui į galvos smegenis ar jų dangalus.

Tiesioginė išeminio insulto priežastis gali būti aterosklerozės pažeistos kraujagyslės užsikimšimas, krešuliai ar sklerozinių plokštelių fragmentai, patekę į smegenų kraujagysles.

Netrombiniai insultai įvyksta dėl spazminės kraujagyslių būklės. Neretai aterosklerotinis procesas sutampa su hipertonine liga ar cukriniu diabetu. Retesnės insultų priežastys yra įvairūs arteritai, kraujo ligos, intoksikacijos.

Visos išvardytos insultų priežastys būdingos 50-60 metų amžiaus ir vyresniems ligoniams. Pastaruoju metu išskiriamas 16-45 metų amžiaus tarpsnis - jaunatvinio insulto grupė. Pastarojo priežastys: kardiogeninė embolija, reumatinės širdies ydos, arterinė hipertenzija, cholesterolio kiekio padidėjimas, rūkymas, kontraceptinės priemonės ir kt. Įtakos turi ir alkoholio vartojimas, antsvoris, rūkimas, nejudrus gyvenimo būdas. Išeminiai insultai gali atsirasti bet kuriuo paros laiku, dažniau - miegant ar tuoj po miego.

Hemoraginis insultas - tai kraujo išsiliejimas į galvos smegenis ar jų dangalus. Dažniausiai hemoraginis insultas įvyksta sergant hipertonine liga, arterine hipertenzija dėl inkstų ligų, kartu esant hipertoninei ligai ir aterosklerozei.

Jauniems žmonėms kraujo išsiliejimo priežastis (nors pasitaiko ir vyresniems) neretai būna įgimtos ar įgytos smegenų arterijų aneurizmos trūkimas. Pasitaiko ir neaiškios priežasties kraujo išsiliejimų į smegenis.

Hemoraginis insultas įvyksta staiga antroje dienos pusėje ar vakare ir sudaro 15% insultų. Insultais sergama visose pasaulio šalyse. Šiaurės Amerikoje ir Europos valstybėse insultas yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis (po širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio). Insultas yra pagrindinė invalidumo priežastis. Ši liga yra ne tik medicinos bet ir socialinė problema - apie 50-70% patyrusiųjų insultą lieka neįgalūs. Pacientai, kuriems yra didelė insulto rizika, turi būti tiriami ir skiriamas adekvatus gydymas.
Sveikas gyvenimo būdas, normalus kūno svoris, atsisakymas rūkyti, saikingas alkoholio vartojimas, reguliari mankšta ir sveika mityba sumažina insulto riziką.
Pacientai, kuriems yra didelė insulto rizika, turi būti tiriami ir skiriamas adekvatus gydymas.
Tad rūpinkitės savo sveikata ir būkite sveiki.