Jei kraujospūdis per mažas

Hipotonijos, per mažo kraujospūdžio, palydovai - vangumas, silpnumas ir nuolatinis nuovargis. Laimei, šių nemalonumų galima atsikratyti.

Ar jūs hipotonikas?

Prieš kelerius metus hipotonijos, būklės, kai kraujospūdis tėra 90/60 mmHg arba dar mažesnis, gydytojai nelaikė jokia blogybe, bet dabar jau imama pripažinti, kad tai - tiesus kelias į lėtinį nuovargį ir depresiją.

Per mažo kraujo spaudimo varginamas žmogus dažniausiai būna išblyškęs, apatiškas, išsiblaškęs ir tingus, nuo bet kokio fizinio krūvio ima dusti. Jo gyvybinės jėgos greitai išsenka, o jas atkurti prireikia daug laiko. Beveik visus hipotonikus galima pavadinti miegaliais - rytais jiems būna sunku laiku atsikelti, o vakare ilgai negali užmigti.

Jei kraujo spaudimas būna per mažas nuolat, labiau prakaituoja delnai ir pėdos. Be to, hipotonikų kūno temperatūra, ypač rytais, būna mažesnė už normalią.

Dėl hipotonijai būdingos savijautos reikia kreiptis į gydytoją. Juk dėl šio kraujospūdžio sutrikimo smegenys blogiau aprūpinamos krauju, todėl lėtėja mąstymas, be to, gali imti varginti migrena. Dėl hipotonijos gali išsiderinti ir menstruacijų ciklas.

Kur dingsta energija?

Hipotonija daro neigiamą įtaką savijautai, bet kartais ji gali būti ir kitų ligų pasekmė. Kraujospūdis gali sumažėti dėl antinksčių ligos, širdies nepakankamumo, pankreatito, cholecistito, opų, ūmių arba lėtinių infekcijų, alergijų, kraujotakos sutrikimų.

Kartais šią liguistą būklę lemia stresas, netinkama mityba, vitaminų trūkumas arba vartojami vaistai. Tokiais atvejais tereikia nustatyti hipotoniją sukėlusią priežastį ir ją pašalinti, ir kraujospūdis taps normalus.

Nustatyta, kad hipotonija dažniau nei vyrus užklumpa moteris, ypač protinio darbo atstoves, daug laiko praleidžiančias prie rašomojo stalo. Bet būna ir atvirkščiai - dėl per didelio fizinio krūvio organizmas ima taupyti jėgas, ir visi gyvybiniai procesai sulėtėja, tada sumažėja ir kraujagyslių tonusas. Taip nutinka neretai gimnastei ir balerinai.

Kokybiškesnis gyvenimas

Hipotoniją galima įveikti šiek tiek pakoregavus gyvenimo būdą. Pirmiausia būtina laikytis dienos režimo ir pakankamai miegoti. Per mažu kraujospūdžiu besiskundžiančiųjų miego norma - 10-11 valandų, tad reikia leisti organizmui kaip dera pailsėti, ir dieną jis netinginiaus.

Atsibudus nepatartina tuoj pat šokti iš lovos - rekomenduojama iš pradžių pasimankštinti - ritmingai pajudinti rankas ir kojas, kelissyk pasirąžyti ir tik tada keltis.

Naudinga atlikti kvėpavimo pratimą: giliai įkvėpti, staigiai iškvėpti ir sulaikyti kvėpavimą 15-20 sekundžių. Šį pratimą pakartoti 5-7 kartus. Taip pakvėpuoti patartina 3 kartus per dieną, daugeliui tai padeda pasijusti energingesniems - širdis ima plakti stipriau, kraujagyslių tonusas padidėja ir kraujospūdis normalizuojasi.

Kraujotaką aktyvina ir fizinis krūvis, tad reikia daugiau judėti. Bet persistengti negalima. Užuot bėgioję, hipotonikai turėtų rinktis pasivaikščiojimus, o plaukiojimas tiks labiau nei alinantis darbas iki devinto prakaito treniruoklių salėje.

Gerai jaustis ir būti aktyviems padeda tinkama mityba. Hipotonija gali būti avitaminozės pasekmė, todėl kasdien reikia valgyti pakankamai vaisių ir daržovių, turtingų vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Labai svarbu sočiai papusryčiauti. Rytą patartina valgyti riebesnio ir sūresnio maisto, pavyzdžiui, sūrio. Hipotonikams naudinga rytais gerti stiprios žaliosios arbatos arba kavos. Be to, prieš pietus ir vakarienę reikėtų dar ko nors užkąsti, kad organizmas nuolat gautų energijos, bet maisto porcijos neturi būti didelės.