Kaip matuoti kraujospūdį

Norint pasimatuoti kraujospūdį, nebūtina skubėti į polikliniką ar vaistinę. Įsigijus kraujospūdžio aparatą, tą galima padaryti ir namuose. Tik reikėtų žinoti keletą svarbių dalykų.

Turi ne vieną funkciją

Kraujospūdžio matuoklių yra mechaninių, pusiau automatinių bei automatinių. Didžioji jų dalis kraujo spaudimą matuoja uždėjus veržiamąjį raištį ant žasto. Automatiniai gali būti dvejopi - veržiamasis raištis dedamas ant žasto arba ant riešo. Renkantis kraujospūdžio aparatą svarbu atkreipti dėmesį , kiek pačiam žmogui svarbus jo naudojimo paprastumas, papildomos funkcijos ir kaina.

Automatiniai kraujospūdžio matuokliai nuolat tobulinami, juose atsiranda vis naujų funkcijų, pavyzdžiui, yra matuoklis, specialiai skirtas diabetu sergantiems žmonėms. Viename aparate yra ir kraujospūdžio matavimo funkcija ir gliukomatis, nustatantis cukraus kiekį kraujyje.

Svarbus širdies ritmas

Vaistininkai įspėja atkreipti dėmesį, ar kraujospūdžio aparatas turi aritmijos indikatorių, tai yra ar fiksuoja ir parodo nereguliarų širdies ritmą.

Jei sutrikęs širdies ritmas, o tai gana dažnai pasitaiko vyresnio amžiaus asmenims, matuoklis tiesiog gali netiksliai užfiksuoti arba visiškai neužfiksuoti kraujo spaudimo rodmenų. Todėl geriau rinktis kraujospūdžio matuoklį su aritmijos indikatoriumi. Jei ekranėlyje pasirodo aritmijos indikatoriaus ženklas, reikėtų pamatuoti kraujo spaudimą iš naujo, jei aparatas aritmiją užfiksuoja dažnai, reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti dėl širdies ritmo sutrikimų.

Taip pat perkant matuoklį reikėtų atkreipti dėmesį į veržiamojo raiščio dydį - ar jis tiks jūsų žasto ar riešo apimčiai. Kai kurių matuoklių veržiamosios juostos būna kelių dydžių. Taip pat išsiaiškinkite, koks ekranas, kaip jame vaizduojami rezultatai - tai itin svarbu, jei aparatas perkamas vyresnio amžiaus, silpno regėjimo žmonėms.

Be to, automatinis kraujospūdžio matuoklis greičiau nei pusiau automatinis išeikvoja elementus ir jei kraujospūdį stebėti reikia nuolat, geriau įsigyti adapterį.

Retai būna vienodas

Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg - 130/85 mmHg. Tačiau kraujospūdis nebūna vienodas visą laiką. Per parą jis kinta ir priklauso nuo daugybės dalykų - temperatūros, fizinės veiklos, tądien suvalgyto maisto ir net nuotaikos. Pavyzdžiui, patyrus stresą ar stiprių emocijų, fiziškai padirbėjus ar suvalgius sūraus maisto kraujospūdis gali pakilti.

Tikslumo dėlei, kraujo spaudimą rekomenduojama pasimatuoti kelis kartus iš eilės, bet tarp matavimų būtina padaryti keliolikos minučių pertrauką, kad atsistatytų kraujo tėkmė.

Kelis kartus iš eilės matuojant rodmenys gali šiek tiek skirtis - įtakos tam gali turėti, ar vienodai tampriai užveržtas veržiklis, ar nejudėjote. Tuomet iš visų gautų rodmenų reikia išvesti vidurkį.

Ant skirtingų rankų matuojant rodmenys irgi gali skirtis, tuomet matuoti reikia ant tos rankos, ant kurios matuojant gaunami didesni kraujospūdžio rodmenys.

Jei vieną kartą pamatavus kraujo spaudimą, jis neatitinka normos, nereikia skubėti daryti išvadų, bet būtina kelias dienas iš eilės profilaktiškai pasimatuoti kraujospūdį. Tai specialistai rekomenduoja daryti ryte, vos pabudus.

Sergantiems hipertenzija žmonėms kraujo spaudimą rekomenduojama matuoti kelis kartus per dieną tuo pačiu metu ir rezultatus rašyti į dienoraštį, tam kad vėliau juos galėtų įvertinti gydytojas.

Pagrindinės matavimo taisyklės

Matuojant kraujo spaudimą svarbu taisyklingai prietaisu naudotis:

• nematuokite kraujospūdžio iš karto po valgio - turi praeiti bent pusvalandis, o senyviems žmonėms ir pora valandų. Perpildytas skrandis, žarnynas arba šlapimo pūslė turi įtakos kraujospūdžiui;
• pusvalandį prieš kraujospūdžio matavimą nepatartina rūkyti, gerti kavos ar kito tonizuojančio gėrimo;
• taip reikia vengti aktyvios fizinės veiklos, o po sunkaus fizinio krūvio turi praeiti pora valandų;
• bent 5-10 min. prieš kraujo spaudimo matavimą žmogus turi patogiai pasėdėti ir atsipalaiduoti. Matavimo metu reikia sėdėti ramiai, remtis į atlošą. Negalima remtis ant alkūnės, nes dėl rankai tenkančio kūno svorio, kraujo spaudimas gali būti didesnis. Ranka turi būti atpalaiduota, padėta delnu į viršų, šiek tiek sulenkta;
• matuojant kraujo spaudimą ranką reikia laikyti taip, kad veržiamoji juosta būtų širdies lygyje. Tai labai svarbu, jei naudojate riešo matuoklį - dažniausiai žmonės ranką laiko nuleistą ir kraujospūdžio rodmenys tuomet būna didesni nei iš tikrųjų. Laikant per auštai - parodomas mažesnis nei iš tikrųjų yra kraujospūdis. Be to, riešo tipo matuokliais kraujospūdis matuojamas tik ant kairės rankos;
• matuodami kraujospūdį nejudėkite ir netgi nekalbėkite, kvėpuokite ramiai;
• matuojant kraujospūdį, rankovė dažniausiai užsmaukiama į viršų, todėl stebėkite, kad rankovė neveržtų žasto;
• tinkamai uždėkite veržiklį - jei jį užvyniosite per laisvai, matavimo rezultatai bus didesni. Veržiklio apatinis kraštas turi būti 2-3 centimetrai aukščiau alkūnės linkio. Rankomis pučiant orą į veržiklį, reikia tą daryti gana greitai;
• jei kraujo spaudimą norite pamatuoti pakartotinai, darykite kelių minučių pertrauką, kad atsistatytų kraujo tėkmė;
• matavimai gali būti klaidingi, jei kraujospūdžio matuoklis bus naudojamas šalia įrenginių, kurie sukuria stiprius elektromagnetinius laukus, pavyzdžiui, televizoriaus, mobiliojo telefono, mikrobangų krosnelės.