Orų permainoms reikia ruoštis

Kai oro temperatūra nepaliaujamai ima mažėti, nesilaikykite jokių griežtų dietų ir jokiu būdu nebadaukite. Jūsų organizmui ir taip gana sunku prisitaikyti prie kintančių oro sąlygų: temperatūrų ir drėgnumo kaitos, atmosferos slėgimo ir saulės aktyvumo pokyčių.

Tiesa, mes lengviau toleruojame staigias ir dažnas permainas negu, pavyzdžiui, pietų kraštų gyventojai. Juk rudens naktimis neretai gyvsidabrio stulpelis nukrenta žemiau nulio, o dieną dar kartais pakyla iki 20 laipsnių šilumos.

Ne mažiau gamtos siurprizų sulaukiame ir žiemą. Bet kai kuriems ligoniams (ypač sergantiems širdies ligomis ir hipertonija) sunku ištverti tokius svyravimus. Kad būtų lengviau, verta kai ką išbandyti.

Tenka prisitaikyti

Vienas iš kūno temperatūros reguliatorių yra periferinės kraujagyslės. Orui atšalus, jos susiaurėja, todėl organizmas gauna mažiau šilumos. Periferinių kraujagyslių spazmai gali refleksiškai sukelti trumpalaikius širdies raumenį maitinančių koronarinių kraujagyslių spazmus.

Sveikam žmogui šaltis nekenkia, nes jo organizmas lengviau prie jo prisitaiko. Bet jeigu refleksinis spazmas išsivysto jau aterosklerozės pažeistose, susiaurėjusiose kraujagyslėse, miokardas nebegauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų.

Dėl to išsivysčiusi išemija (deguonies badas) gali pasireikšti skausmu už krūtinkaulio - kitaip tariant, stenokardijos priepuoliu.

Kol organizmas prisitaiko prie temperatūros mažėjimo, tenka išgyventi tris etapus „šilta - vėsu - šalta". Išėję iš šilto būsto, truputį pastoviniuokite laiptinėje, paskui - prieangyje ir tik tuomet ženkite į gatvę.

Svarbu tinkama mityba

Vis labiau vėstant orams svarbu tinkamai maitintis. Nepersivalgykite, bet pasirūpinkite, kad organizmas gautų pakankamai baltymų, riebalų (ypač augalinių) ir angliavandenių. O svarbiausia, kad jam nestigtų vitaminų, padidinančių atsparumą šalčiui.

Hipertonija sergantiems ligoniams, kurie yra labai jautrūs orų permainoms, temperatūrų kaita, atmosferos slėgimo svyravimai ir magnetinės audros neretai sukelia ligos paūmėjimą, o kartais net hipertoninę krizę.

Ji pasireiškia galvos skausmu, skausmais už krūtinkaulio arba šaltkrėčiu ir bendru silpnumu. Šie simptomai neretai palaikomi peršalimu ir vartojami netinkami vaistai.

Kad taip neatsitiktų, nepalankiomis sveikatai dienomis būtinai matuokite arterinį spaudimą, o jeigu blogai jaučiatės, kvieskite gydytoją. Nepamirškite išgerti gydytojo paskirtų vaistų.

Apskritai išgirdus apie būsimas orų permainas reikia sveikata pasirūpinti jau iš vakaro, priklausomai nuo organizmo ypatumų ir lėtinių ligų.

Negerkite stiprios kavos, nevalgykite sūraus maisto (druskoje esantis natris padidina kraujo spaudimą). Žinokite, kad prieš einant į šaltą orą (slidinėti, dirbti, žuvauti) negalima gerti alkoholinių gėrimų, nes alkoholis trukdo organizmui adaptuotis. Tačiau pernelyg atšalus organizmui, galima išgerti ne tik karštos arbatos, bet ir taurelę (ne daugiau kaip 50 g) degtinės.

Jeigu laukia svarbūs susitikimai, kurie gali labai jus sujaudinti, iš anksto išgerkite sukatžolių antpilo, kuris ramina ir švelniai mažina kraujo spaudimą.