Imunitetą stiprina ne tik vitaminai, bet ir juokas

Šaukštas medaus kas rytą, dvi skiltelės česnako per pietus, šviesūs drabužiai ir gražios mintys - patys paprasčiausi šalutinio poveikio neturintys peršalimo ligų priešnuodžiai. Vartokime juos kasdien, pataria specialistai.

Karas su užpuolėjais

Pačių gražiausių žodžių nusipelno sveiko žmogaus imunitetas. Jis, tarsi angelas sargas, žmogaus organizmą saugo nuo ligų, todėl jį taip pat reikia saugoti ir jam padėti.

Imunitetas - lotyniškas žodis, kurio lietuviška reikšmė - žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo visko, kas jam genetiškai nepriimtina: nuo mikroorganizmų, virusų, parazitų, persodintų svetimų audinių, ląstelių, baltymų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos skyriaus formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė sako, kad mechanizmas, kuris kontroliuoja organizmo atsparumą, panašus į specialiai tam parengtą kariuomenę. Jos uždavinys - žaibiškai reaguoti į patogeninius mikroorganizmus.

Tai - imuninių ląstelių funkcija. Jos yra pasklidusios po visą organizmą, kad galėtų tuojau pat atsakyti į mikrobų atakas. Šios ląstelės gaminamos limfmazgiuose, užkrūčio liaukoje, kaulų čiulpuose, blužnyje, tonzilėse.

Imuninės ląstelės saugo mus nuo ligų įvairiais būdais: vienos jų pačios praryja mikrobus, kitos pagamina antikūnus, naikinančius priešiškas ląsteles. Tačiau, nors mus sauganti kariuomenė nuolat atsinaujina, turime ir patys jai padėti. Norėdami apsisaugoti nuo ligų ir sustiprinti imunitetą, turime nuolat rūpintis savimi ir net pakeisti gyvenimo būdą.

Vengti beverčio maisto

R.Babravičienė pataria visų pirma susirūpinti savo valgiaraščiu. Organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų. Reikia vengti beverčio, greitojo maisto.

Mitybos pagrindą turi sudaryti natūralūs produktai, didinantys organizmo atsparumą. Reikia rinktis maisto produktus, kuriuose gausu A, C, E, D ir B grupės vitaminų ir mineralinių medžiagų, mikroelementų: cinko, seleno, geležies, kurie palaiko gynybinę organizmo sistemą.

Sveikatos mokymo specialistė rekomenduoja kasdien suvalgyti 1-2 šaukštelius medaus, nes jame yra įvairių mikroelementų. Be to, medus turi ir antibiotikams būdingų savybių. Siūloma nepamiršti svogūnų ir česnakų, kasdien suvalgyti 1-2 skilteles, nes jie stiprina organizmo apsaugą ir naikina bakterijas. Riebiosiose žuvyse yra nesočiųjų riebalų rūgščių, rauginto pieno produktuose - gerųjų bakterijų, kurios palaiko sveiką žarnyno mikroflorą bei gerųjų ir blogųjų bakterijų balansą, skatina vitaminų įsisavinimą. Tai sveikatai naudingi, imunitetą stiprinantys produktai. Reikia gerti pakankamai skysčių, žiemą geriausiai šilta arbata.

Kino komedija - sveika

Būtina rasti laiko ir poilsiui, nes stresai, ilgalaikė psichinė įtampa silpnina imunitetą. Jį stiprina pozityvus mąstymas, todėl norint būti sveikam reikia sutelkti dėmesį į sėkmes, o ne į pralaimėjimus.

Bendravimas su žmonėmis, trykštančiais energija, turinčiais humoro jausmą, kino komedijų žiūrėjimas, energingos, linksmos muzikos klausymasis - tai geros nuotaikos vaistai. Linksmos spalvos, spalvoti drabužiai ar aksesuarai suteiks daugiau džiaugsmo. Visa tai skatina imuninių ląstelių gamybą.

"Daugiau judėkite, vaikščiokite pėstute, aktyviai leiskite laisvalaikį. Mokslo įrodyta, kad sportuojantys žmonės yra atsparesni ligoms, rečiau peršąla", - pataria R.Babravičienė.

Gryname ore praleistas laikas ar fiziniai pratimai grūdina organizmą, teigiamai veikia kaulų, raumenų ir nervų sistemas. Sportas yra geras būdas atsikratyti streso.

"Pasiryžkite ir pradėkite reguliariai sportuoti, bent tris kartus per savaitę plaukiokite, treniruokitės sporto salėje ar darykite mankštą prie atviro lango. Nepamirškite, kad net kasdienis energingas ėjimas, net ir į darbą, turės teigiamos įtakos organizmui ir sustiprins imunines organizmo funkcijas", - primena specialistė.

Kepurė saugo šilumą

Labai svarbus reguliarus miegas, kuris padeda atgauti jėgas, skatina nervinės ir imuninės sistemos veiklą. Kad pailsėtume, būtina miegoti apie aštuonias valandas. Nesveika žiūrėti televizorių iki išnaktų, vakare sunkiai dirbti, nes dėl to gali būti sunku užmigti. Negerai vakare gerti gėrimų su kofeinu, persivalgyti. Verčiau išeiti pasivaikščioti, o kambarį tuo metu palikti vėdintis.

Cigaretės, alkoholis, didelis kiekis kavos naikina vitaminus ir mikroelementus, stiprūs alkoholiniai gėrimai žudo imunines ląsteles. Tabako dūmai kvėpavimo takuose trukdo epiteliui atlikti natūralią gynybinę funkciją. Žalingi įpročiai silpnina imunitetą, tad reikia bandyti jų atsisakyti.

Ir peršalimas, ir perkaitimas silpnina organizmą. Žiemą reikia rengtis taip, kad būtų galima greitai apsivilkti arba nusivilkti. Žieminė apranga turi būti pagaminta iš natūralių medžiagų. Rankos jautriai reaguoja į šaltį, todėl reikia mūvėti pirštines, nepamiršti šaliko ir kepurės - apie 30 proc. šilumos organizmas praranda per galvą. Svarbu, kad kojos būtų sausos ir nesušaltų.

Vitaminų šaltiniai

Vitamino C yra citrinose, erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose, šaltalankio uogose, svarainiuose, spanguolėse, kiviuose, paprikose. Vitaminas C yra pagrindinis imuninės sistemos stiprintojas.

Vitamino E gausu migdoluose, saulėgrąžų sėklose ir aliejuje, grūduose, kiaušinio trynyje, grikių kruopose, kviečių gemaluose, avokaduose.

Vitamino A yra morkose, brokoliniuose kopūstuose, svieste, kepenyse, žuvų taukuose.

B grupės vitaminų gausu rupių miltų produktuose, mielėse, kopūstuose.

Cinko yra mėsoje, sūryje, kruopose, riešutuose, grūdiniuose produktuose, mėsoje, kiaušiniuose.

Seleno esama jūrų gėrybėse, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose, žuvyse.

Geležies gausu mėsoje, kepenyse, petražolėse.