Prognozė: nuo ko mes mirsime po 20 metų

Miršta kiekvienas, tik klausimas, kada ir kaip. Į pirmąją klausimo dalį atsakyti itin sunku, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija neseniai papildė savo ataskaitą „Globalinė ligų našta", kurioje išdėstomos pagrindinės mirčių priežastys. Studijoje aptariamos svarbiausios priežastys, dėl kurių žmonės mirdavo 2004 metais, o vėliau, vadovaujantis ekonominio augimo ir medicinos pažangos prognozėmis, bandoma nuspėti, nuo ko žmonės daugiausiai mirs 2030 metais. Žurnalas „Foreign Policy" pateikia 3 priežastis, kurios veikiausiai turės įtakos vis daugiau mirčių, bei 3 priežastis, kurios tokio pavojaus kaip šiandien veikiausiai nebekels.

Augančios mirčių priežastys

Širdies negalios

2004 metais būtent širdies ligos nulėmė daugiausiai mirčių. Dėl širdies ligų 2004 metais mirė 7,2 mln. žmonių, o tai yra 12,2 proc. visų mirčių.

2030 metais širdies negalios išliks pagrindine mirčių priežastimi. Prognozuojama, kad nuo širdies ligų kasmet mirs apie 9,6 mln. žmonių (14,2 proc. visų mirčių).

Prognozė: Išeminė širdies liga yra daugiausiai mirčių sukelianti širdies negalia, kurią lemia sumažėjęs kraujo srautas į širdį. Dažniausiai taip atsitinka dėl užsikimšusių koronarinių arterijų. Iš esmės dažniausiai ši liga išsivysto per ilgą laiką arterijose besikaupiant riebalams. Nuo šios ligos ypač kenčia senyvo amžiaus žmonės. Dėl to daugiausiai aukų ši liga pasiglemždavo išsivysčiusiame pasaulyje, kur žmonės turi daugiau galimybių sulaukti senatvės. Tačiau sensta ir besivystančio pasaulio visuomenė, todėl prognozuojama, kad ir ten vis daugiau mirčių lems širdies ligos ar vėžys - tai ligos, kurios dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Be to, prognozuojama, kad pasaulyje ir toliau augs rūkalių skaičius, o tai tik dar labiau skatins išemines širdies ligas.

Plaučių ligos

2004 metais plaučių ligos pareikalavo 3 mln. gyvybių (5,1 proc. visų mirčių). Tai buvo ketvirta pagal dažnumą mirčių priežastis.

2030 metais plaučių ligos nusineš 5,8 mln. gyvybių (8,6 proc. visų mirčių). Tai bus trečia pagal dažnumą mirčių priežastis.

Prognozė: Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad žemas ar vidutinio dydžio pajamas gaunančių valstybių gyventojai, ypač vyrai, ir toliau augant tabako vartojimui, dažniau sirgs emfizema ir chronišku bronchitu. Kadangi išsivysčiusios šalys apkrovė tabako kompanijas dideliais mokesčiais, o šių šalių visuomenės tapo sąmoningesnės ir geriau suvokia rūkymo žalą sveikatai, tai tabako pramonė nusitaikė į besivystantį pasaulį, kuriame kova su rūkymu nėra intensyvi. Kadangi prabėga ilgas laiko tarpas nuo to, kai žmogus pradeda rūkyti, iki to, kai jam išryškėja pirmi ligos požymiai, tai galima teigti, kad didžioji dalis žalos, kurią mes pamatysime po 20 metų, jau yra padaryta.

Eismo incidentai

2004 metais tai buvo 9 pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje. Eismo incidentai pražudė 1,3 mln. žmonių (2,2 proc. visų mirčių).

2030 metais eismo įvykiai, kaip prognozuojama, kasmet nusineš 2,2 mln. žmonių gyvybes (3,6 proc. visų mirčių). Tai taps penkta pagal dažnumą mirties priežastis.

Prognozė: ekonominis augimas besivystančiose valstybėse lems, kad į kelius ten išriedės vis daugiau automobilių. Dėl to daugės ir avarijų. Tai ypač aktualu sparčiai besivystančiai Azijai. Tačiau į šią problemą dėmesį turėtų atkreipti ir Afrikos bei Lotynų Amerikos šalys. Besivystančiose šalyse didžiausią eismo incidentų aukų grupę sudarys dviratininkai ir pėstieji, kuriems rizika susidurti su automobiliais ar sunkvežimiais yra didžiausia. Istorija taip pat moko, kad šios šalys retai investuoja į eismo saugumą, o dėl to daugėja aukų, kurių mirtis lemia nesaugūs automobiliai, autobusai ar motociklai. Ypač daug aukų būna keleiviai. Galiausiai besivystančios valstybės taupo pinigus ir neskiria pakankamai lėšų eismo priežiūrai. Todėl keliuose vyrauja chaosas.
Retėjančios mirčių priežastys

ŽIV/AIDS

2004 metais nuo AIDS mirė 2 mln. žmonių (3,5 proc. visų mirčių). Tai buvo 6 pagal dažnumą mirčių priežastis.

2030 metais AIDS pasiglemš 1,2 mln. gyvybių (1,8 proc. visų mirčių). Tai bus 10 pagal dažnumą mirčių priežastis.

Prognozė: Ankstesnės prognozės numatė, kad 2004 metais ŽIV/AIDS pareikalaus beveik 3 mln. gyvybių. Tačiau naujos AIDS epidemijos paplitimą, ypač Indijoje, nagrinėjančios studijos įtikino mokslininkus peržiūrėti savo prognozes ir sumažinti šį skaičių. Bendros Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programos specialistai mano, kad kai kuriose pasaulio dalyse, o ypač Afrikoje, epidemija jau pasiekė aukščiausią savo ribą ir nuo šiol ims mažėti. Manoma, kad AIDS lemiamų mirčių skaičius 2012 metais dar gali išaugti iki 2,4 mln., tačiau nuo to laiko kreivė turėtų slinkti žemyn.

Tuberkuliozė

2004 metais nuo tuberkuliozės mirė 1,5 mln. žmonių (2,5 proc. visų mirčių). Tai buvo 7 pagal dažnumą mirčių priežastis.

2030 metais nuo tuberkuliozės, kaip prognozuojama, mirs 670 tūkst. žmonių (1 proc. visų mirčių). Tuberkuliozė bus 20 pagal dažnumą mirčių priežastis.

Prognozė: paskutiniųjų metų pastangos itin pagerino tuberkuliozės gydymą. Tiesa, programai vis dar trūksta finansavimo. Manoma, kad reikia 31 mlrd. dolerių, kad gydymas pasiektų visus, kuriems jo reikia. Šiuo metu daugiausiai tuberkulioze sergančių žmonių yra Afrikoje, tačiau liga sparčiausiai plinta Pietryčių Azijoje.

Viduriavimo ligos

2004 metais nuo viduriavimą sukeliančių ligų mirė 2,2 mln. žmonių (3,6 proc. visų mirčių). Tai buvo 5 pagal dažnumą mirčių priežastis.

2030 metais nuo viduriavimą sukeliančių ligų, kaip prognozuojama, mirs apie 710 tūkst. žmonių (0,9 proc. visų mirčių). Tai bus 20 pagal dažnumą mirčių priežastis.

Prognozės: Viduriavimo ligas sukelia bakterijos, virusai ir parazitai, kuriems itin neatsparūs yra vaikai, neturintys švaraus geriamo vandens ir tinkamų sanitarinių sąlygų. Kadangi daugelio valstybių visuomenė tik senėja, tai reiškia, kad šios ligos kels mažesnį pavojų. Be to, ekonominis augimas, kuris lemia švaresnes gyvenimo sąlygas ir geresnę medicininę priežiūrą, taip pat lems, kad vis mažiau vaikų sirgs viduriavimo ligomis. Tačiau viduriavimo ligomis ir toliau sirgs daug žmonių. Kol kas viduriavimo ligos yra patys dažniausi sveikatos sutrikimai pasaulyje. Per metus užregistruojama apie 4,6 mlrd. šių ligų atvejų. Tiesa, didžioji dauguma šių susirgimų pavojaus gyvybei nekelia.