Naujausi straipsniai
Gydytojas išrašė vienai labai apkūniai pacientei...Gydytojas išrašė vienai labai apkūniai pacientei šimtą mažų piliulių.
Vaistų paieška
|
Vaikų osteomielitas
2008, Gegužė 8 - 16:13
Vaikų osteomielitas - tai kaulų čiulpų uždegimas, kuris kartais išplinta ir į kaulą bei ankaulį. Priežastys ir skirstymas
Dažniausias ligos sukėlėjas - auksinis stafilokokas (S. aureus), bet retai galimi ir kiti sukėlėjai. Uždegimas dažniausiai apima ilguosius kaulus (šlaunikaulis, blauzdikaulis, žastikaulis). Ligai pasireikšti įtakos gali turėti imuniteto ypatybės, sukėlėjų virulentiškumas, patekusių bakterijų kiekis, peršalimai, traumos, persirgtos kitos ligos, vitaminų stoka ir pan. Ligos eiga Kaulų čiulpai supūliuoja, per kelias diena pūliai prasiskverbia po ankauliu, vėliau gali supūliuoti ir aplinkiniai minkštieji audiniai - raumenys, poodinis sluoksnis. Po dviejų savaičių, sutrikus kaulo mitybai gali atitrūkti kaulo fragmentas - sekvestras. Gali formuotis fistulė - angelė, atsiverianti į odą. Per ją sunkiasi pūliai. Požymiai 1. Ūminis
2. Lėtinis osteomielitas - paprastai tai ūminio osteomielito tąsa. Jis pasireiškia negyjančia ar nuolat atsinaujinančia fitule, per kurią teka pūliai. Lėtinis osteomielitas gali tęstis keletą metų. Tyrimai
Gydymas Osteomielito gydymas trunka apie 1 - 2 mėnesius.
Prognozė Kūdikių osteomilitas gali baigtis invalidumu. Mirtingumas nuo osteomielito - apie 1 proc., prognozė blogesnė, jei serga kūdikiai.
|
Literatūra, forumas, komentarai
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Simas — 2011, Gegužė 24 - 17:03
Man irgi buvo osteomelitas savaite nevaziavau pas daktarus , veliau pas vietinius sake kad raisciu patempimas ar kazkas tokio. Skausmas daresi sunkensis retai naktim uzmigdavau. Tada kazkas is giminiu pasiule vaziuot y Kauna, ten padare nuotrauka kojos nieko nera . Tada tais siluminiais spinduliais persviete ir OPA! YRA! iskarto dare operacija pasilino pulius, edejo drenus ir vsio.4 savaites ligoninej 3 menesiai sanatorijoje , pirma meile ir visas gyvenimas!! Aciu Daktarei!
mergina — 2010, Sausis 10 - 02:20
jeigu kas nors noėsit ko nors paklaus rašykit Gintariokyte@gmail.com patarsiu kuo galesiu.
mergina — 2010, Sausis 10 - 02:16
M.A.<--
Man buvo lygiai taip pat kaip ir tau, prieš 22metus. Mėlynavo kojytės, aukšta temp, beperstojis žviegimas ir visa kita, ir tai man pasireiškė, kai tėtė mane ir mama parsivešė iš gimdymo namų... Tik aš žinau nuo ko man, mane užkrėtė gimdymo metu per įrankiuis ir patalpas...
Gal tas pats buvo ir tau, tik nežinai, seniau vyrai negalėdavo net pas žmonas nueit nunešt maisto, gėlių ar ko, neleisdavo, nes nenorėdavo kad vyrai iš lauko atsineštų bakterijų, bet patalpos būdavo per sterilios ir atakuodavo naujos bakterijos, kurios nebijojo jokių dezinfekcinių tirplų... per vėlai susiprotėjo, kad per didelė dezinfekcija gali pakenkti dar labiau...
gerai kas prasmuko be šitos ligos, o mum tiesiog nepasisekė...
tai va.. apie mano liga...man blogėjo ne dienom, o valandom prasidėjo kojų tinimas, mėlynavimas ir tt. Nuvežė tėtė į ligonine su mama mane ir daktarė pasiūlė nauja gydymo metoda, mama sutiko iškart, nes nežinojo ką daryt... Krikštynos buvo paskubom, nes buvo neaišku ar liksiu gyva... ta daktarė išgelbėjo man gyvybe, iki šiol nžn kur ji dabar, nes padėkot tikrai norėčiau... Aišku po to prasidėjo naujos nesamonės, iš Kauno klinikų persirašėm i Vilniaus santariškes, buvo atlikta begalo daug operacijų, taip ogi viena koja buvo trumpesnė 7cm, bet dabar jau tik 1,5cm, ir už tai dėkinga daktarui Urbonavičiui, jis yra labai geras daktaras... nors aš dabar turiu antra grupe, bet turėčiau pirmą, jeigu ne šis daktaras... prieš kiekvieną operacija taip viską paaiškindavo ką kur darys, pjaus, kad net išsišiepus į operacine važiuodavau, nes visiškai pasitikėjau daktaru... Auksinių rankų žmogus... "Čikagos viltis" taip vadinosi amerikonų gydytojų grupė, kuri atvažiuodavo į santariškes operuoti tokių sunkių liginių, tai jie išmokino visko, ka dabar moka santariškių daktarai... žmonės aš pradėjau švęst savo antrajį gimtadienį... bet aš negalėčiau pasakyt, kad jau dabar viskas yra šaunu, anaip tol sunku nerealiai, pastovūs sanarių skausmai, negli daug vaikščiot, nes galima išprotėt, kai pradeda skaudėt kojas, ir naktį užmiegu kartais tik iš žiauraus nuovargio nuo skausmo, beto aš iki šiol nžn ką reiškia atsitūpt...
viskų žmonių panieka padaro žmogų labai stiprų, kol nepatiri to tai niekada nesuprasi.. gal dėl to pasidariau didelė gyvėja.
jeigu kam nors stafilokokas įlys, tai tik nenuleiskit rankų... patarimas nekreipt dėmesio kas ką sako, žinau sunku, bet taip jau yra, Lietuva šūdina šalis, o jos tauta yra ne žmonės o gyvuliai, tenka su tuo susitaikyt...
labai jau aš čia išsiplėčiau, norisi išyvenimus pasakyt visiem, bet per daug sunku sudėliot viską...
Linux — 2013, Balandis 24 - 17:07
Labas,
zinai, skaitau tavo istorija, ir negaliu patiket savo akimis, lyg skaityciau savo patirciu knyga...
Nors sis straipsnis jau gan senas, bet butu be galo idomu susisiekt. As taip pat gulejau Santariskese, ir mane operavo gydytojai is Cikagos 1992 m. Gydziausi pas K. Saniuka, iki tol, zinoma irgi turejau bent 5 operacijas. Ir viskas buvo visai nieko iki siu 2013 m.... deja.
Man gan stipriai pablogejau, vaikstau baisiai, zodziu..nebezinau kur kreiptis.
Reikia endoprotezuoti klubo sanari, bet gydytojai tik ir kalba, dar jauna, pakentek, palauk. Bet ka cia kentet, kad skausmai nezmoniski, vaiksciot nebegali normaliai, tai jau ir ta sveikoji koja skaudet pradejo, ir stuburas "saibom" eina. Tai va, galvoju, jei pas tave panasi beda, kaip tu darei, o gal jau dejai endoproteza?
Labai noreciau sulaukti atsakymo, gaila, kad tik po keliu metu pamaciau si straipsni... Norisi pabendrauti su zmonemis, kurie tikrai tave supras, kurie patyre ta pati kosmara...
Sandrile — 2017, Gruodis 7 - 18:29
Aš taip pat buvau operuota panašiais metais, stuburo skoliozė. Bet kadangi operacija nepavyko, teko antrą kartą operuoti, po antros operacijos teko trečią ir t. t. Dabar jaučiuosi blogai, nes taip ir liko 47% stuburo iškrypimas. Nuolatiniai stuburo skausmai, nervus užspaudžia, kvėpavimo takai užspausti, sunku kvėpuoti. Žodžiu ir daugiau visokių ligų. Jeigu būčiau žinojus kad bus tokios pasekmės būčiau nesioperavusi.
— 2009, Vasaris 16 - 17:01
Noreciau visu jusu demesi atkreipti i ta fakta, kad nei vieno is jusu cia nebutu ir nesedu ramiai narsydami interneta,jei ne medikai. Visi abai gudrus sneketi, teisti, o tai gal tada vertetu stoti i medicina, studijuoti, dirbti, klausytis tokiu kaip jus ir negana to ideti visas pastangas,kad isgydyti. Visu pirma medikams reiketu istarti aciu ir pries juos nuleisti galvas, nes butent jie,o ne kas kitas susiuvo gimdymo zaizdas jusu mamos ir neleido nukraujuoti, jus apziurejo ir galu gale ant ju ranku ikvepete pirma oro gusi... Gal apie tai reiktu susimastyti, snekioriai?
Karolis — 2008, Lapkritis 7 - 00:18
Pats buvau pasigaves shita infekcija :) tiesa sakant taip ir nenustate kaip ana pas mane atsidure. Buvau dar berniokas, sakysit, kad neprisimenu, bet as prisimenu pujkiai. Didesnio skausmo neesu patyres ir niekam to nelinkiu. Mano manymu viskas prasidejo nuo kelio susizeidimo :) lakstem su draugais kieme ir as ishgriuvau ant skaldos. Stipriai susimushiau ir mazu akmenu buvo pilnas kelis. Aishku tevai nuveze i ligonine. ten viska sutvarke, apvale ir paleido. Po keliu dienu PRASIDEJO. Stipriai skaudejo koja, tevai nuveze pas daktara, kuris man pasake, kad apsimetineju. po dar keliu dienu skausmas tapo visishkai nepakenciamas. kiekviena diena greitoji. Felciariai sakydavo "alergija, gal nuo analgino gal nuo dar ko nors" ir ishvaziuodavo. kai visa kuna ishmushe puslem, atejo geroji feja :))) kaimynele ir liepe vezt i ligonine. Nuveze, o ten vel "alergija, alergija". Poto nuotrupom prisimenu viena daktare, kuri reke ant visos ligonines darbuotoju. Ji ten viska sureaguliavo ir mane ishveze i Kauna. nors ir nebeprisimenu, nes jau buvo kazkas prie komos ar kazkas pan. Zinau, kad tevam daktaras "pavardes neminesiu" pasake, jog as tikriausiai mirsiu, jeigu ne kazkokie vaistai kuriu jie neturi, o jeigu norint ju gaut reikia vaziuot i ministerija ir pasirashyt kazkoki rashta. kad tevai nekaltintu daktaru uz tu vaistu poveiki. Jie kiek zinau buvo experimentiniai ar kazkas tokio. nes tevai pasirase, daktaras gavo ministerijos leidima :)
cia viskas buvo labai labai greit sutvarkyta. zaibishkai.
vienu zodziu, jeigu butu kiek uzsitesia visas shitas, manes cia nebebutu. amputacija butu nepadejus, nes tos bakterijos buvo net plauciuose ar kazkas panashaus. nes po reanimacijos, kaip pagulde i ligonine as dusdavau. pragulejau 4 menesius :) vaistu dozes buvo nepakeliamos. seseles verkdavo , nes neturedavo kur ampules ibest :) tai besdavo net i tarpupirshcius.
Patarimas butu toks :) niekad netempkit rezinos. Skausmas nepakialiamas, kiekviena minute brangi, o ir trauma "psichologine" visam gyvenimuj :)
kreipkites tik i gera reputacija turincius daktarus.
Aciu Dievuj ir nuostabiems Kauno kliniku daktarams :) man pasiseke, nors tunelis buvo uz 30 min.
M.A. — 2008, Gruodis 22 - 23:16
butent si liga mane pagavo pries 22 metus, kai man buvo pora savaiciu. net ir dabar tevai negali pasakyti kas nutiko, kad susirgau. sako, kad kai parsiveze mane is gimdymo namu viskas buvo gerai, tik veliau mano koja sutino ir tapo melyna. tevai pasakoja, kad tragiska buvo matyt, kai gydytojai mane tiek "klykindavo", kol isryskedavo vena, y kuria buvo galima leisti vaistus. Taigi buvo taip viskas rimta ir baisu, kad tevai jau buvo y ligonine issikviete kuniga, kad mane pakrikstyti, ir butent mano krikstynos yvyko ligonineje.
as begalo dziaugiuosi, kad turiu nuostabius tevus, kurie manimi visa gyvenima rupinasi, ir gaila, kad liga praejo palikdama padarinius, mano koja yra trumpesne. as tik begalo dziaugiuosi, kad ji pakankamai tolygiai auga kaip antra koja, tiesiog esant deformuotui klubui kojos turi 7 cm skirtuma. taip, sunkiausia buvo paauglysteje, kai vaikai uzkliudinedavo, dabar to nejauciu, esu laiminga, ir nepatikesit, bet nieko gyvenime nenoreciau keisti, as kazkada sapnavau, kad atsikeliau sveika, bet kazkas buvo netaip...tai buvau ne as... ir as nesiruosiu darytis klubo keitimo operacijos.... (nors zodis 3 grupes invalidumas mane smugde, bet dabar as jau y tai nebereaguoju, man tai nebetrugdo), nes as jau susitaikiau su tuo, kokia esu;)
Karoliui — 2008, Lapkritis 8 - 09:34
Karoli, pritariu, kiekviena minute yra brangi. Tik daznai tos minutes buna isnaudojamos neprasmingai. Zmones dirba tai, kas nepatinka, mazai laiko su seimomis praledzia, alkoholizmas, narkotikai... O dar ligos, kuriu gydyti nesiruosia, nes galvoj ikalta "dar siektiek laiko ir praeis liga", taciau po metu, kitu liga maximaliai isivysciusi buna... Velniop toki pasauli.
SvečiasX — 2008, Lapkritis 7 - 09:44
Belieka tik palinketi, kad niekam taip nepasikartotu, o savos istorijos kitus pamoko, taciau ne visada.. :)
NUsivilti daktarasi teko ir man ne viena karta. Manau, kad gydytojai atsainiai ziuri i ligonius ir kuo toliau tuo labiau. Gal jiems nusibodo kasdieniniai rupesciai ir ligoniai kurie apsimeta kad serga ? Arba laukia "patepimo"...
Kazkas turi pasikeisti, ar net aukstyn kojom apsiversti, kad gydytojai zmones zmonemis pradetu laikyti.
Svečias — 2008, Lapkritis 7 - 00:32
Po laiminga žvaigžde gimėte.
Skelbti naują komentarą