Lunatizmas

Lunatizmą vieni tyrėjai laiko savotišku miego sutrikimu, kiti lunatizmą - sąmonės patologija. Kokios lunatizmo priežastys, padariniai ir gydymo priemonės, pasakoja psichoterapeutė Zita Alseikienė.

Miegantis žmogus pakyla iš lovos ir nukeliauja savais keliais. Arba miegodamas kalba ir išduoda savo paslaptis. Tai lunatizmo, lietuviškai vadinamo ir nakvišumu, požymiai.

Dažniau pasireiškia vaikams

Kaip žinome, lunatizmo terminas šį reiškinį susieja su mėnuliu, nes jau seniai buvo pastebėta pilnaties įtaka šiai ligai. Tačiau nėra tai ligos priežastis, nors pilno mėnulio veikiami žmonės tampa nervingesni, paaštrėja chroniški negalavimai, dažniau ištinka epilepsijos priepuoliai.

Kaip žmogus gali vaikščioti, jei miega? Tiesiog sąmonė miega, o motorinis aparatas išlieka aktyvus, smegenys siunčia signalus į raumenis. Polinkis į lunatizmą būdingas apie 18 proc. pasaulio žmonių, tačiau tik apie 1 proc. gyventojų priepuoliai kartojasi nuolat.

Lunatizmas dažniau pasireiškia vaikams negu suaugusiesiems. Jis paprastai prasideda ankstyvame amžiuje, iki lytinio brendimo, dažniau 6-12 metų berniukams negu mergaitėms. Net 15-30 proc. sveikų vaikų yra ištikę vienas ar keli lunatizmo priepuoliai. Bet kur kas dažniau vaikai miegodami kalba.

Lunatizmo padariniai

Vaikščiojimas naktimis pasireiškia ne dažniau kaip kartą per mėnesį ir nepadaro didesnės žalos žmogui nei aplinkiniams. Kartais vaikai gali šlapintis netinkamose vietose. Jei sutrikimas sunkesnis, lunatikavimas gali kartotis beveik kasnakt ir sutrikdyti žmogaus psichologinę būseną.

Žmogus, sužinojęs apie savo elgesį, kurio neprisimena, gali sutrikti, jausti gėdą, pyktį, nerimą, sumišimą, ypač jei apie jį kalbama smerkiamai ar su pašaipa. Per miegus vaikštantis žmogus gali susižeisti. Iš tiesų tokie žmonės dažnai susižaloja dėl vikrumo stokos ir pusiausvyros sutrikimo. Labai reti atvejai, kai žmogus iškrinta pro langą, nudarda nuo laiptų ar patenka po automobiliu.

Rekomendacijos artimiesiems

Kaip elgtis pamačius klaidžiojantį miegalių? Vieni specialistai teigia, kad lunatizmo priepuolio ištiktąjį reikia švelniai paimti už alkūnės ir nuvesti atgal į lovą. Kiti, pavyzdžiui, Bostono vaikų miego sutrikimų centro darbuotojai, pataria jokiu būdu tokio žmogaus neliesti, nes tai gali paskatinti išsiveržti viduje sukauptą agresiją ir artimieji gali patekti į pavojų.

Dauguma specialistų teigia, kad lunatikus žadinti nepavojinga, nors prabudę jie dar kurį laiką būna sutrikę, nesusigaudo aplinkoje. Gydytoja Z.Alseikienė siūlo paprastą išeitį: prieš miegą patiesti šalia lunatiko lovos šlapią skudurą - basomis pajutęs drėgmę, kaipmat atsitokės. Jei vis dėlto nuspręsite pažadinti, svarbiausia daryti tai švelniai ir saugioje vietoje.

Žinoma, jei žmogus per miegus užsiropštė ant stogo, geriau palaukti, kol nulips ant žemės. Kalbėti su lunatiku dažniausiai yra visiškai beprasmiška, todėl geriau būtų tiesiog saugiai nuvesti jį atgal į lovą. Tačiau net ir tai padaryti gali būti sunku, mat lunatikas ir vėl gali pakilti, neva norėdamas užbaigti, ką buvo sugalvojęs. Tuomet geriausia padėti jiems saugiai įvykdyti sumanymą, o tada palydėti atgal į lovą.

Kaip liga gydoma

Dažniausiai jokių ypatingų priemonių nereikia, nes lunatizmą sukelia miego trūkumas, įtampa ar nerimas. Pašalinus priežastis, išnyksta ir nakvišumas. Tik jei vaikščiodamas per miegus žmogus susižeidžia ar pridaro kitokios žalos, jam būtina miego specialisto ar elgesio terapeuto pagalba. Vis dėlto, net jie ne kažin ką gali padaryti, kad šis sutrikimas nesikartotų.

Svarbiausia užtikrinti, kad žmogus gerai išsimiegotų, nesijaudintų ir nevartotų per daug alkoholio. Kartais skiriama migdomųjų, o kambarys, kuriame miega lunatikas, turi būti įrengtas taip, kad būtų kuo mažesnė tikimybė susižaloti.

Lunatizmo priežastys

Gilus miegas. Palyginti didelę vaikų miego dalį sudaro gilusis miegas - tuomet ir būna nakvišumo epizodų. Suaugusiųjų miegas ne toks gilus ir labiau fragmentuotas, todėl manoma, kad fiziologinis vaikų lunatizmo pagrindas yra ilgas gilusis miegas.
Paveldimumas. Daugelis sergančių lunatizmu šį sutrikimą paveldėję iš savo tėvų. Vaikystėje nakvišumas galėjo varginti šių žmonių dėdes ar tetas. Tai dar vienas įrodymas, kad vaikų lunatizmas labiau priklauso nuo fiziologinių veiksnių negu nuo psichologinių ar cheminių priežasčių. Nakvišumas susijęs su genetika, nes jis kur kas dažniau pasitaiko tarp identiškų dvynių nei tarp kraujo ryšiais nesusijusių individų.
Psichologinės priežastys. Suaugusiųjų priepuolius dažnai išprovokuoja įtampa, nerimas. Be to, vaikščiojimas naktimis gali būti psichinės ligos ar epilepsijos požymis.

Kenksmingos cheminės medžiagos. Lunatizmą gali sukelti piktnaudžiavimas alkoholiu, psichoaktyviosiomis medžiagomis, medikamentais.

Nuovargis. Tikimybę vaikščioti naktimis taip pat padidina nuovargis, prieš tai buvusios bemiegės naktys, nes pavargęs žmogus paprastai giliau įminga.
Smegenų pažeidimai. Pagyvenusiems nakvišumas gali atsirasti dėl organinio smegenų pažeidimo.

Karščiavimas. Priepuolio tikimybę padidina karščiavimas. Manoma, kad nakvišumą dažniausiai sukelia ne vienas iš minėtų veiksnių, bet jų derinys.