Maras

Maras - labai pavojinga infekcinė liga, anksčiau vadinta „juodąja mirtimi".

Pirmosios šios ligos epidemijos aprašytos Biblijoje, o istoriniuose dokumentuose randami įrašai, kuriuose minima, jog antikos, viduramžių laikais ši liga nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių. Viduramžiais dėl maro išmirė ketvirtadalis visų Europos gyventojų. Iki šiol šia baisia liga sergama Vietname, Afrikoje, Vidurio Azijoje, bei Pietų Amerikoje.

Priežastys

Marą sukelia lazdelės formos bakterija (Yersinia Pestis). Šiomis bakterijomis dažniausiai užsikrečia graužikai, gyvenantys antisanitarinėse sąlygose. Iš graužikų organizmo į žmogaus organizmą Yersinias Pestis perneša blusos. Maro forma priklauso nuo to, kaip ligos sukėlėjai patenka į organizmą. Jei bakterijos į organizmą patenka įkandus blusoms - susergama odos maro forma, jei per kvėpavimo takus (sukėlėjai patenka artimo kontakto su šios formos maru sergančiu žmonumi metu) - plaučių maro forma, jei per žarnyną (sukėlėjai patenka per maistą, užkrėstą graužikų išmatomis) - žarnyno maro forma.

Požymiai

Užsikrėtus maru, pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia po 3 - 6 dienų, sergant plaučių maru - po poros dienų. Liga prasideda šaltkrėčiu, karščiavimu (temperatūra gali pakilti iki 41 °C). Greta pasireiškia galvos, raumenų skausmas, nemiga. Ligoniai kartais vemia. Dėl sunkios būklės sergantieji gali pradėti kliedėti, prarasti sąmonę. Sergant maru paaštrėja veido bruožai, veidas tampa pilkos, kartais melsvos spalvos, akių odena smarkiai parausta. Marui būdingas storas, sausas, baltas liežuvio apnašas.

Kiti požymiai priklauso nuo maro formos.

• Susirgus odos maru, blusos įkandimo vietoje atsiranda kraujinga pūslė, aplink kurią oda patinsta, parausta. Pūslei trūkus oda pasidengia juodu šašu. Ligai plintant dažniausiai pažeidžiami ir limfmazgiai (odos forma pereina į buboninę). Limfmazgiai padidėja, tampa karšti, kieti ir skausmingi. Jiems pratrūkus ilgai sunkiasi pūliai, žaizda sunkiai gyja.
• Plaučių maro metu ligonius vargina dusulys, kosulys, skausmas krūtinės srityje. Šia ligos forma sergantys ligoniai atrodo išsekę, atkosti kraujingus skreplius.
• Žarnyno marui būdingas smarkus vėmimas ir viduriavimas kraujingomis išskyromis.

Tyrimai

Pasireiškus marui būdingiems simptomams būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Gydytojas įvertina ligoniui pasireiškusius simptomus, epidemioligonius duomenis, paskiria kraujo tyrimus (kraujyje būna padidėjęs liaukocitų kiekis, eritrocitų nusėdimo greitis). Kartu atliekami bakteriologiniai (iš ligonio išskyrų), serologiniai tyrimai (iš ligonio kraujo serumo).

Gydymas

Ligoniai, sergantys maru, pradedami gydyti nedelsiant. Iš karto skiriamos didelės intraveninės antibiotikų dozės. Prarastų skysčių kiekis kompensuojamas intraveniškai lašinamais elektrolitų tirpalais, skausmui malšinti skiriami nuskausminamieji vaistai.

Profilaktika

Svečiuojantis šalyse, kuriose vis dar sergama maru, reikėtų apsirengti taip, kad drabužiai dengtų kuo daugiau kūno, taip pat naudoti purškalus, tepalus nuo blusų, nepervargti, valgyti lengvai virškinamą maistą, kuriame gausu vitaminų. Iškilus ligos pavojui rekomenduojama pasiskiepyti.

Prognozė

Ankščiau, susirgus maru, ligos prognozė beveik visuomet būdavo labai bloga. Mirdavo beveik visi susirgę šia liga. Šiais laikais, atsiradus veiksimgai bakterijas naikinantiems antibiotikams, daugumą pacientų pavyksta išgelbėti. Blogiausia prognozė yra susirgus plaučių maru. Net ir šiais laikais išgelbėti pavyksta labai mažą dalį susirgusiųjų.