Pavojai tykantys vasarą - žarnyno infekcijos

Per maistą, vandenį ir aplinką plintančios užkrečiamosios ligos turi sezoninį pobūdį. Bakterinės kilmės žarnyno infekcijomis dažniau sergama šiltuoju metų laiku, t.y. vasarą - rudenį. Virusinių žarnyno infekcijų daugiausiai užregistruojama žiemą ir ankstyvą pavasarį, tačiau šiais metas virusinės žarnyno infekcijos vis dar vyrauja, nors jau įpusėjo birželio mėnuo. Per penkis pirmus šių metų ir penkis pirmus praėjusių metų mėnesius virusinių ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų rodikliai buvo: atitinkamai 22,3 (rodiklis 10 000 gyventojų ir 17,7 (rodiklis 10 000 gyventojų). Sergamumas virusinėmis žarnyno infekcijomis 2011 m. padidėjo 48 proc.

Žarnyno infekcijas sukeliančios bakterijos: salmonelės, šigelės, patogeniniai stafilokokai, klostridijos, kampilobakterijos, jersinijos, taip pat ir E. coli sukėlusi susirgimus ir mirties atvejus Vokietijoje.

E. coli -bakterija, įprastai randama žmonių ir gyvūnų žarnyne ir yra normalios žarnyno mikrofloros sudėtinė dalis. Tačiau kai kurios E.coli padermės gali gaminti toksiną, ir yra vadinamos enterohemoraginėmis E.coli (toliau -EHEC) arba šiga toksiną / verotoksiną gaminančiomis E.coli (STEC; VTEC). Toksinas sukelia viduriavimus su krauju, kai kuriais atvejais - ūmų inkstų pakenkimą. Apie padidėjusį susirgimų, sukeltų enterohemoraginės E.coli, gaminančios toksiną, skaičių Vokietija pranešė 2011 metų gegužės 22 dieną. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, iš viso šioje šalyje iki 2011 m. birželio 11 d. užregistruota 809 hemolitinio ureminio sindromo (toliau - HUS) ir 2434 enterohemoraginės E. coli atvejų. Atitinkamai užregistruota 23 mirties atvejai dėl HUS ir 12 dėl EHEC. LR Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad enterohemoraginės E. coli sukeltų susirgimų, susijusių su Vokietijos protrūkiu, Lietuvoje iki šiol neužregistruota. Visuomenė raginama ypač atidžiai laikytis maisto ruošimo ir rankų higienos taisyklių.

Pastaruoju metu, atliekant ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų židinių epidemiologinių tyrimų duomenų analizę Kauno apskrityje, pastebima, kad ligų atsiradimą ir plitimą dažniausiai įtakoja ne tik geriamojo vandens, ir maisto produktų kokybė, bet ir asmens higiena. Neramina tai, kad pastaruoju metu Kauno apskrities gyventojai taupydami šaltą ir karštą vandenį, nepakankamai gerai išplauna indus, o dar blogiau - nesiplauna rankų. Neretai gyventojai, siekdami sumažinti sąskaitas už elektros energiją, ypač šaltuoju metų laiku, atjungia šaldytuvus, o greitai gendančius maisto produktus, vartojamus kelias dienas, laiko kambario temperatūroje. Be to, Kauno apskrities gyventojai per mažai dėmesio skiria ir šachtinių šulinių priežiūrai.

Kauno apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje dažnai vasaros laikotarpiu iš registruojamų bakterinės kilmės žarnyno infekcijų, dažniausiai pasitaiko salmonelinis enteritas, sukeliantis ne tik šeiminius, bet ir dėl maisto tvarkymo įmonių kaltės išplitusius protrūkius.

Kauno apskrities gyventojų sergamumas salmonelioze atskiruose rajonuose labai nevienodas. Didžiausias 2010 m. sergamumo salmonelioze rodiklis registruotas Jonavos rajone (10,89/10 000 gyventojų) bei Kauno rajone (8,21/10 000 gyventojų), o mažiausias buvo Kėdainių rajone - 2,91/10 000 gyventojų. 2005 - 2010 metų duomenis, dažniausiai salmonelioze sirgo lopšelinio amžiaus vaikai (0 - 3 m.), jie sudarė 30 proc. visų sirgusiųjų. Per pastaruosius trejus metus buvo užregistruoti 235 protrūkiai Kauno apskrityje. Salmoneliozės protrūkiai sudarė 38 proc. nuo visų protrūkių, o protrūkių dėl maisto tvarkymo įmonių kaltės buvo 11 proc.

Salmoneliozės židinių epidemiologinio tyrimo duomenų analizė rodo, kad dažniausia protrūkių priežastis yra netinkamas šiluminis maisto paruošimas, jo laikymas, kryžminis maisto užteršimas tvarkymo vietose, darbuotojų asmens higienos stoka, nepakankamas maisto tvarkymo inventoriaus ir indų plovimas bei aplinkos valymas. Visi šie protrūkiai įvyko vasaros mėnesiais.

Salmoneliozė - tai infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Šios bakterijos įtakoja plonosios žarnos uždegimo atsiradimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12 - 72 valandų po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 - 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga progresuoja. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema.

Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 iki +40 laipsnių.

Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Tačiau salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų ir/ar žmonių fekalijomis užterštas (laistant ar plaunant užterštu vandeniu) daržoves.

Maistą gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudojus tualetu, lietus žalią užterštą produktą. Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo tvarkyta žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų. Paruoštas vartojimui maistas gali būti užterštas, kai jis kurį laiką laikomas šaldytuve liečiasi su žaliu maistu.

Kadangi salmonelės gali būti randamos namų augintinių (kačiukų, šuniukų, reptilijų), ypatingai viduriuojančių, išmatose, todėl užsikrėsti galima nenusiplovus rankų po sąlyčio su jų išmatomis. Tokiu būdu galimas užsikrėtimas ir nuo kitų naminių gyvūnų.

Maistas ligų sukėlėjais gali būti užterštas gyvūnų auginimo, perdirbimo, gamybos ar prekybos metu. Gyvūnai yra žmogui patogeninių sukėlėjų nešiotojai, kurių žarnyne salmonelės lokalizuojasi ir mėsa šiais sukėlėjais gali būti užteršta skerdimo metu pažeidus žarnyną. Užsikrėtimo riziką sumažina tokio maisto apdorojimas šiluma.

Siekiant mažinti riziką užsikrėsti ir susirgti žarnyno infekcijomis yra rekomenduojamos tinkamos maisto ruošimo ir rankų higienos taisyklės:

Rankų higiena

Plauti rankas po tekančiu geriamuoju vandeniu su muilu, kruopščiai nuskalauti ir nusausinti vienkartiniu ar švariu medžiaginiu virtuviniu rankšluosčiu:

• Prieš ruošiant, patiekiant maistą ar valgant;

• Pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes;

• Po to, kai buvo liečiamos žalios daržovės ar mėsa;

• Po to, kai buvo liečiami gyvūnai ar lankomasi jų laikymo vietose (priminkite vaikui nusiplauti prieš valgį rankas, ypatingai jei jis žaidė su namų augintiniu);

• Po to, kai buvo tvarkomos naminių gyvūnų fekalijos.

Maisto ruošimas

• Jei žmogus vemia ar viduriuoja, jis neturėtų ruošti maisto;

• Mėsa turėtų būti vartojama maistui prieš tai ją tinkamai termiškai apdorojus;

• Vaisius, šaknines daržoves rekomenduojama nulupti ir nuplauti po tekančiu geriamuoju vandeniu;

• Visos daržovės turi būti kruopščiai plaunamos po tekančiu geriamuoju vandeniu, ypač jei bus valgomos termiškai neapdorotos;

• Mėsos ir daržovių terminis apdorojimas sunaikina galimus užkrečiamųjų ligų sukėlėjus (virusus, bakterijas);

• Turi būti vengiama kryžminės taršos ruošiant maistą, t.y. bakterijų nuo „žalių" maisto produktų patekimo į jau paruoštus vartoti patiekalus, pavyzdžiui naudojamos atskiros pjaustymo lentelės žaliai ir virtai mėsai, ir t.t.

Keletas praktinių patarimų gyventojams:

• žalią mėsą parduotuvėje dėkite į plastikinį maišelį, kad išvengti sąlyčio su kitu maistu;

• nedelsdami įdėkite parsineštą maistą į šaldytuvą, kad išvengti jame esančių bakterijų dauginimosi;

• maistą šaldytuve laikykite taip, kad jis nesiliestų su žalia mėsa;

• sušaldytą vištieną, mėsą atitirpinkite šaldytuve;

• prieš gaminimą visada nuplaukite vištieną bei kitą mėsą;

• nuplaukite po tekančiu karštu vandeniu virtuvės įrankius bei rankas po žalios mėsos tvarkymo;

• pakankamai gerai virkite, kepkite vištieną, kitą mėsą ir jų produktus;

• neragaukite ir nevalgykite žalios mėsos, faršo;

• maistui vartokite tik šviežius kiaušinius;

• kiaušinius laikykite tik šaldytuve;

• nevartokite suskilusių ar nešvarių kiaušinių, visada nusiplaukite rankas, jei lietėte juos;

• vartokite tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius;

• išvirtus ar keptus kiaušinius suvartokite nedelsiant;

• venkite maisto su žaliais kiaušiniais, ypatingai namuose gamintų ledų, kremo, plakto trynio su cukrumi;

• nesuvalgytą maistą laikykite šaldytuve, o prieš vartojimą pakartotinai pakaitinkite.

Dėmesio!

Pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą ir kt.) ir ypač pasireiškus kraujingos diarėjos (viduriavimo) simptomams, nesigydykite patys, o kuo skubiau neatidėliotinai kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.