Vaistas nuo kvaišalų – užtrenktos durys

Tėvai važiuoja į "tašką" nupirkti narkotikų sūnui. Taip jie ne tik vaiką, bet ir save dar labiau gramzdina į kvaišalų liūną. Specialistai negailestingi - jei kitos ligos iš šalia esančiųjų reikalauja užuojautos ir supratimo, tai gydant priklausomybę nuo kvaišalų viso to nereikia. Čia būtinos drastiškos priemonės.

Savigrauža naudos neduoda

"Artimieji patys sudaro tokias sąlygas, kad vaikas toliau vartotų kvaišalus", - tiesiai rėžia Klaipėdos priklausomybės ligų centro socialinė darbuotoja Elvyra Vaitkienė.

Pašnekovė apgailestauja, kad į kvaišalų liūną kartu su nuo narkotikų priklausomu vaiku tėvai dažnai įsisuka nesąmoningai. Ištrūkti iš jo nėra lengva, o kartais - net neįmanoma.

E.Vaitkienė pastebi, kad artimi žmonės dažnai tampa savotiškais priklausomo nuo kvaišalų vaiko sąjungininkais. Baimindamiesi aplinkinių, giminių reakcijos bei pasmerkimo, jie slepia pražūtingą potraukį.

Išperka užstatytus daiktus

Narkomanai šią artimųjų baimę išnaudoja savo reikmėms - manipuliuoja jais, kad gautų pinigų dar vienai dozei. Pasitaiko atvejų, kai patys tėvai važiuoja į "tašką" pirkti narkotikų, kad tik neišaiškėtų tiesa.

Tėvai dažniausiai būna linkę išpirkti ir iš namų išneštus bei lombarde užstatytus daiktus.

Pasak E.Vaitkienės, kvaišalų vartotojai puikiai išmano įstatymus - žino, kokia bausmė grėstų už konkretų nusikaltimą. Tad jei vagia ne iš tėvų, stengiasi tai daryti taip, kad išvengtų susidūrimo su teisėsauga.

Akistatos su policijos pareigūnais vengia ir narkomanų tėvai. Jie geriau sumoka baudas ar atlygina kitus nuostolius, kad tik narkotikus vartojančio vaiko nepasodintų į kalėjimą.

Manipuliuoja artimaisiais

Pasak socialinės darbuotojos, narkomanai gerai perpranta artimųjų psichologiją ir tuo naudojasi. Pavyzdžiui, namiškius kaltina dėl savo potraukio kvaišalams - skundžiasi dėmesio ar meilės stoka.

E.Vaitkienė patarė nepasiduoti tokioms manipuliacijoms. Joms atsispirti bei kovoti su artimo žmogaus potraukiu kvaišalams padeda ir psichologo konsultacijos.

Kad kuriam laikui gautų ramybę, narkomanas artimiesiems pažada gydytis. Tačiau duotą žodį greitai pamiršta. Nuolanki tėvų pozicija ir viešumo baimė narkomanui yra naudinga. Tėvai juo rūpinasi, tad jis turi stogą virš galvos, pavalgyti, pinigų - nėra tikslo atsisakyti kvaišalų.

"Narkomanai neprisiima atsakomybės. Perleidžia ją tėvams ir jaučiasi saugūs", - aiškino pašnekovė.

Ji pridūrė, kad kvaišalų poveikis pernelyg stiprus, kad būtų galima taip lengvai jų atsisakyti. Tad namiškių pastangos dažnai būna bevaisės, jei nesiimama drastiškų priemonių.

Pataria užtrenkti duris

Pasak E.Vaitkienės, tėvus atsikvošėti priverčia ištuštėję namai, kai iš jų būna išnešta dauguma daiktų, prarandamas turtas.

"Didžiausia bėda, kad tėvai laiku neužtrenkia vaikui namų durų. Žiauru, bet taip reikia padaryti, jei norima ištrūkti iš šio liūno, - teigė socialinė darbuotoja. - Bet uždaryti duris reikia su sąlyga - padėsime tik tuo atveju, jei gydysiesi."

Kuo anksčiau ligoniui iškeliamas toks ultimatumas, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas duos rezultatų. Pašnekovė pripažįsta, kad šis žingsnis yra skausmingas, tačiau neišvengiamas.

E.Vaitkienės pastebėjimu, tėvai puola į du kraštutinumus - arba išsižada savo artimojo, arba kartu su juo tempia kvaišalais apnuodyto gyvenimo naštą, neįsivaizduodami kitokios dalios.

Per savo darbo praktiką socialinė darbuotoja susidūrė su atvejais, kai tėvai palūžta gerokai anksčiau nei atžala nusprendžia gydytis.

Šūkiai neduoda naudos

E.Vaitkienės teigimu, vartojantieji kvaišalus pradeda gydytis tik pasiekę dugną - praradę namus, draugus, artimuosius, darbą. Tačiau esama tokių, kurie sąmoningai pasirenka mirtį - savo noru perdozuoja kvaišalų.

"Kad imtųsi griežtų priemonių, savo dugną turi pasiekti ir tėvai. Kamuojami kaltės, jie ilgai gyvena iliuzijomis", - pastebi pašnekovė.

Narkomanų namiškiai neigia egzistuojančią problemą, pyksta arba kaltina aplinkinius, Priklausomybės ligų centro personalą. Tačiau pašnekovė neabejoja, kad tokie kaltinimai neretai kyla ir dėl ligos ypatybių nežinojimo. Pavyzdžiui, ilgai kvaišalus vartojantis žmogus praranda socialinius įgūdžius.

Tad, E.Vaitkienės manymu, priklausomybės gydymą apsunkina visuomenės informacijos stoka apie šią ligą.

Viešumas duoda impulsą

Socialinė darbuotoja kaip vilčių teikiantį prašviesėjimą priklausomybės gydyme įvertina tėvų pripažinimą, kad jų vaikas yra narkomanas. Kartais imtis griežtų priemonių juos paskatina ir į viešumą išlindęs faktas.

"Kai nebeturima ko slėpti, imama spręsti problemą", - pastebi pašnekovė.

Tačiau išbandymai artimųjų laukia ir pabaigus gydymą. Sveikimą neretai apsunkina keliami per dideli namiškių reikalavimai ar perdėtas įtarumas. Toks elgesys buvusį ligonį gali vėl paskatinti griebtis kvaišalų.

Socialinė darbuotoja įspėja, kad priklausomybė nuo kvaišalų - liga visam gyvenimui. Ja susirgti galima net po vienos dozės.

Ar įmanoma užkirsti kelią potraukiui kvaišalams?

Pasak specialistų, pagrindinė priežastis, kodėl griebiamasi narkotikų - per menkas savęs vertinimas arba nemokėjimas spręsti problemų. Pasiūlyta kvaišalų dozė padeda pasijausti ypatingu.

Pastebima, kad priklausomybę besigydančių pacientų problemos dėl narkotikų pradeda kauptis dar vaikystėje. Kai bėdų prisikaupia ir gyvenimas pasidaro per sunkus, griebiamasi kvaišalų. Tik maža dalis pacientų kvaišalų pabando iš smalsumo. Itin mažą dalį sudaro tie, kurie potraukį kvaišalams paveldi genetiškai.

Dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas gydymo įstaigose registruota:

2010 m. - 6056 gyventojai, iš jų 9 vaikai.

2009 m. - 5954 gyventojai, iš jų 11 vaikų.

2010 m. ligotumas narkomanija mūsų šalyje sudarė 186,7 atv. 100 tūkst. gyventojų.

2009 m. - 178,9 atv./ 100 tūkst. gyv.