Pirmasis žingsnis prevencijoje – tėvų bendravimas su vaikais

Tėvų vaidmuo prevencijoje yra pats svarbiausias. Praktika rodo, kaip šeima gali suformuoti augančio žmogaus pasitikėjimą savimi, išmokyti jį spręsti problemas ir gyventi visavertį gyvenimą.

Reikia ugdyti gyvenimo įgūdžius

Tėvų pareiga yra rūpintis savo vaikų užimtumu, jų gyvenimo ir socialinių gyvenimo įgūdžių ugdymu. Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorė dr. Audronė Astrauskienė teigia, jog šeimos narių bendravimas ir tėvų dėmesys savo atžaloms visų pirma moko vaikus greičiau prisitaikyti visuomenėje ir pozityviai elgtis kasdieniame gyvenime. Ugdant sveiką gyvenimo būdą, vaikai lengviau išmoksta įveikti stresą ir teisingai priimti sprendimus.

„Ypač paauglystėje yra būdingi nuostatų ir elgesio pokyčiai, susiję su asmenybės brendimu bei asmeninio tapatumo paieškomis, - aiškina A. Astrauskienė. - Būtent šiame amžiuje formuojasi vaiko gyvenimo perspektyvos, vyksta savęs ir savo galimybių pažinimas. Vaikui labai svarbus tampa ne tik suaugęs žmogus (tėvai ar pedagogai), bet ir bendraamžiai, kurie jam pasiūlo naujas ir ne visada visuomenėje priimtinas gyvenimo normas bei galimybes.

Gyvenimo įgūdžių ugdymas ypač svarbus vykdant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją. Efektyvi prevencija šeimoje - tai ne vien informacijos teikimas, o normų nustatymas ir vaikų pasitikėjimo pelnymas.

Tėvai vengia kalbėti savo vaikams

Naujausi „Eurobarometro" duomenys rodo, kad Lietuvoje silpniausia grandis ir yra jaunimo bendravimas su tėvais, kurių vaidmuo prevencijoje yra pats svarbiausias. Iš visų Europos šalių Lietuvoje jaunimas apie narkotikus ir jų vartojimą mažiausiai kalba su tėvais ir artimaisiais - tik 16 proc. (15-24 m.). Beveik penktadalis šia tema bendrauja su draugais. Tuo tarpu Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje 41 proc. apklaustųjų informacijos gauna iš šeimos.

„Galime daryti prielaidą, kad dėl didelio užimtumo ar atsakomybės stokos tėvai mažiau bendrauja su vaikais ir jų ugdymo įtaka mažėja. Vaikai tuomet informaciją kaupia iš kitų šaltinių. Neigiamą poveikį jaunimo nuostatoms ir elgsenai tuomet gali turėti filmai, reklama žiniasklaidoje, internetas ir pan. Todėl visų pirma būtina ugdyti vaikų gebėjimą atsispirti šioms įtakoms", - tvirtina direktorė.

Patys tėvai dažnai pripažįsta, kad kalbėti apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą su savo vaikais jiems trūksta kompetencijos. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, daugelis jų su palengvėjimu nusimeta dalį atsakomybės - juk dabar visą jų vaiko ugdymo darbą, taip pat ir prevenciją, atliks mokykla. Taip galvoti išties paranku, tačiau labai klaidinga. Kita tėvų klaida - mėginimas bet kokiomis sąlygomis vaiką „apsaugoti". Tačiau „apsaugoti" - nereiškia auginti vaiką šiltnamio sąlygomis ir izoliuoti jį nuo realaus gyvenimo, kurio neatsiejama dalis - įvairios problemos.

Kaip tobulinti žinias?

Priežastys, galinčios paskatinti vaiką pabandyti psichoaktyviųjų medžiagų, gali būti labai įvairios, todėl kiekvienas tėvas turi domėtis, ką daryti, kad jo vaikas nepradėtų vartoti kvaišalų. Narkotikų kontrolės departamentas pateikia praktiškų patarimų, kaip elgtis tėvams ir ką kalbėti, kad vaikas nepradėtų vartoti narkotikų, paaiškina, kaip padėti vaikui, jei jis jau vartoja narkotikus.