Hemorojaus gydymas be chirurginės operacijos!

Daugelis žmonių vienu ar kitu savo gyvenimo periodu skundžiasi dėl hemorojaus. Skundžiamasi dėl kraujavimo, skausmo ir diskomforto išeinamosios angos srityje, išsiverčiančių mazgų, perštėjimo. Hemorojus - viena dažniausių žmonių ligų.

Manoma, kad daugiau negu 50 proc. vyresnių nei 50 metų žmonių turi padidėjusių hemorojinių mazgų. Tiesiosios žarnos gale po gleivine ir aplink išeinamąją angą yra veniniai rezginiai. Šie rezginiai padeda geriau užsidaryti išeinamajai angai, tačiau dėl įvairių priežasčių, kurios didina spaudimą pilve, jie padidėja, hipertrofuoja ir gali sukelti kraujavimą, skausmą ar kitokius nemalonius jutimus išeinamosios angos srityje. Šie padidėję rezginiai vadinami hemorojumi arba hemorojiniais mazgais. Esant užkietėjusiems viduriams, įplyšta ties mazgu esanti gleivinė, todėl gali pasirodyti kraujo. Kraujo gali pasirodyti daug arba tik lašelis. Retais atvejais, kai labai daug nukraujuojama, gresia mažakraujystė.

Kraujavimas iš tiesiosios žarnos - visada grėsmingas požymis. Nors dažniausia kraujavimo priežastis - padidėję vidiniai hemorojiniai mazgai, pasirodžius netgi nedideliam kraujo kiekiui būtina ištirti storąją žarną, nes kraujuoti gali ir dėl gerokai grėsmingesnių priežasčių, pirmiausia - storosios žarnos vėžio, todėl visiems žmonėms, ypač vyresniems negu 50 metų, turintiems tokio pobūdžio nusiskundimų, reikėtų išsitirti visą storąją žarną. Atsitinka, kad, atsiradus kraujavimui iš tiesiosios žarnos, diagnozuojamas hemorojus, netgi išoperuojamas, o po kelių savaičių ar mėnesių vėl kraujuoja. Detaliau ištyrus randamas storosios žarnos vėžys. Tačiau pats hemorojus nėra priešvėžinė liga.

Yra vidiniai ir išoriniai hemorojiniai mazgai. Vidinius hemorojinius mazgus dengia gleivinė, išorinius - oda. Kraujuoja dažniausiai vidiniai hemorojiniai mazgai.
Gydant hemorojų svarbu, kad neužkietėtų viduriai, kraujavimą ar skausmus gali išprovokuoti labai aštrus maistas, stiprūs alkoholiniai gėrimai. Svarbu laikytis higienos įpročių - visada nusiprausti po tualeto. Tačiau šios priemonės ne visada padeda, tada taikomi mažai invaziniai ambulatoriniai, darbingumo nesutrikdantys gydymo būdai.
Daugeliu atvejų hemorojus gali būti gydomas ambulatoriškai, nenaudojant nuskausminamųjų vaistų, nes gleivinėje, dengiančioje vidinius hemorojinius mazgus, nėra juntamųjų nervų galūnėlių. Prieš gydant hemorojų vienintelė reikalinga procedūra - klizmavimas.

Yra sukurta keletas mažai invazinių hemorojaus gydymo būdų: guminių žiedų ligatūrų metodas, skleroterapija, infraraudonoji koaguliacija ir kiti. Chirurginės operacijos dažniausiai atliekamos stacionaro sąlygomis didžiausiems - ketvirtojo laipsnio - vidiniams hemorojiniams mazgams gydyti. Kitų gydymo būdų naudojimo dažnumas priklauso nuo turimos įrangos ir gydytojo patirties. Daugiausia taikomas guminių žiedų ligatūrų metodas. Šio metodo esmė ta, kad, naudojant specialų vakuuminį instrumentą, dalis hemorojinio mazgo į jį įtraukiama ir užveržiama guminiu žiedu. Uždėjus žiedą, mazgas per 4-6 dienas apmiršta ir pats pasišalina. Uždėjus 3-4 žiedus, hemorojiniai mazgai gerokai sumažėja, o jų sukelti negalavimai išnyksta. Šio metodo efektyvumas artimas chirurginės operacijos rezultatams. Tik įprastu būdu operuojant ligonį tenka gultis į ligoninę. Ligonis jaučia skausmą, apie 2-4 savaites būna nedarbingas. Ši vieta labai jautri, žaizdos gyja ilgai.

Guminių žiedų ligatūros dedamos ambulatoriškai. Atliekant šią procedūrą nereikalingas nuskausminimas, procedūra trunka kelias minutes. Reikalingos 1-2 procedūros, kurios atliekamos 2-4 savaičių intervalu. Dauguma ligonių po procedūros nusiskundimų neturi. Nedidelį diskomfortą po procedūros 1-2 dienas jaučia mažiau nei trečdalis pacientų, darbingumas nesutrinka.