Kojų venų kraujotakos sutrikimai

Kas dešimtas suaugęs Lietuvos gyventojas kenčia dėl kojų venų kraujotakos sutrikimų. Apie 2 proc. visų gyventojų poodinių venų išsiplėtimas yra toli pažengęs. Moterims venos dažniausiai išsiplečia per nėštumą, ypač antroje jo pusėje. Tai dažniausiai yra paveldimos ligos. Dideli veniniai mazgai, sutrikusi venų vožtuvų sistema trukdo kraujui grįžti atgal į širdį. Kojos tinsta, greit pavargsta, skauda. Nors minėtiems ligoniams jau yra reikalinga chirurginė operacija, daug jų dėl vienokių ar kitokių priežasčių lieka neoperuoti. Veniniai mazgai per dieną persipildo krauju, ta vieta pradeda niežėti, skaudėti. Sutrikus kraujo krešumo savybėms ar susirgus kita liga, mazgai gali trombuotis, oda gali parausti, pakilti temperatūra. Prasideda vadinamasis tromboflobitas - venų uždegimas dėl trombozės.

Kol žmogus yra jaunas ar vidutinio amžiaus, venų išsiplėtimas gali tik šiek tiek trukdyti normaliam gyvenimui. Metams bėgant, liga vis labiau progresuoja, oda blauzdos apačioje pradeda tamsėti, kol galų gale atsiveria negyjančios, šlapiuojančios žaizdos, jos būna infekuotos, aplink būna odos uždegimas, ji parausta. Šalia esantys veniniai mazgai dažniausiai trombuojasi, taigi išplečia infekcinį procesą tolyn. Žmonėms, kuriems per šešiasdešimt metų, veninės negyjančios žaizdos atsiranda 5 kartus dažniau nei keturiasdešimtmečiams, kurių išsiplėtusios poodinės venos. Išgydyti ligonį, kuris daug metų kenčia negyjančias kojų trofines opas, kuriam keletą kartų kartojosi odos ir poodžio uždegimai, yra nepalyginti sunkiau, nei gydyti nekomplikuotą venų išsiplėtimą. Kol ligonis patiria tik kojų sunkumą, skausmus, tinimą, naktinį mėšlungį bei estetinį diskomfortą dėl negražių kojų, tai yra geriausias metas venų operacijai. Laiku atlikta operacija yra pakankamai saugi ir efektyvi. Pacientas jau po 10-14 dienų tampa visiškai darbingas. Atsiradus bent vienai iš anksčiau minėtų komplikacijų operacija tampa sudėtingesnė, pooperacinis periodas sunkesnis.