Geležies trūkumas - rimtos pasekmės sveikatai

Nuolatinį nuovargį, silpnumą, dirglumą dažnai „nurašome" pavasario sezonui arba kaltiname šiandieninį gyvenimo ritmą. Tačiau pagrindinis kaltininkas gali būti anemija (mažakraujystė). Laiku ją atskleisti padeda feritino tyrimas.

Galima laiku išsaugoti sveikatą

Anemija vadinama paslėptąja epidemija ir gali užklupti bet kurio amžiaus žmogų. Labiausiai paplitusi geležies stokos mažakraujystė. Tačiau ji pajuntama ne iš karto.

Pirmiausia pradeda sekti organizmo geležies atsargos. Žmogus ima jausti mieguistumą, silpnumą, nuovargį, į akis krenta veido blyškumas. Gali atsirasti noras valgyti kažką aštraus, pikantiško, rūgštaus. Kartais sutrinka net uoslė.

Vis labiau trūkstant geležies žmogus darosi labai dirglus, jautrus, emociškai nestabilus. Vaikai sunkiau mokosi, sukoncentruoja dėmesį.

Norint atskleisti dar tik beprasidedančią anemiją, reikia atlikti feritino (geležies atsargų) tyrimą. Tuomet laiku galima išvengti sveikatos sutrikimų. Bendrasis kraujo tyrimas anemiją parodys tik tuomet, kai organizmo geležies atsargos jau bus išsekusios; lauks ilgas gydymas. Jeigu nenustatoma kitų ligų, mažakraujystės pavyksta atsikratyti sureguliavus mitybą.

Ypač grėsminga moterims

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad mažakraujystė pasaulyje vargina kas trečią gyventoją.

Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kuriam vadovavo šviesios atminties doc. Jonas Balsys. Atsitiktinės atrankos būdu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ištirta 180 moterų, kurios dėl kitų priežasčių lankėsi pas savo šeimos gydytoją. Joms buvo atliktas bendrasis kraujo ir feritino tyrimai.

Išaiškėjo, kad užslėpta anemijos būsena vargino 34 proc. pacienčių. Jų kraujyje feritino buvo per mažai, o tai reiškia, kad organizmas jau naudojo savo geležies atsargas.

Todėl galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje mažakraujystė užklumpa beveik kas trečią vaisingo amžiaus moterį. Joms periodiškai reikia atkurti geležies kiekį.

Gana dažnai mažakraujystė nustatoma mažiems vaikams. Geležies stoka dažna ir paauglystėje. Į rizikos grupę taip pat patenka nėščiosios, kūdikius maitinančios motinos, vegetarai, aktyviai sportuojantys bei pagyvenę žmonės.

Po gydymo - jėgų antplūdis

Anksčiau ar vėliau profilaktiniai feritino tyrimai ir Lietuvoje turėtų tapti įprastu šeimos gydytojo pagalbininku, padedančiu išsiaiškinti žmogaus sveikatos būseną. Deja, šiuo metu pagal instrukcijas šeimos gydytojai siuntimą gali duoti tik bendrajam kraujo tyrimui. O už feritino tyrimą pacientui tenka ir pačiam užmokėti.

Anemija mūsų šalyje yra tapusi lyg paties žmogaus rūpestis. Žinant, kokią įtaką mažakraujystė gali daryti lėtinėms ligoms, problema yra tikrai opi.

Profilaktiškai atliekant anemijos tyrimus galima būtų išvengti ir kai kurių psichologinių, elgesio pokyčio problemų. Atsikračius mažakraujystės, pagerėja žmonių būsena.

Pavyzdžiui, prieš kelerius metus vienos medicinos įstaigos darbuotoja į dienos pabaigą kolegoms pradėdavo skųstis nuovargiu. Plaukai lūžinėjo, nagai skilinėjo. Atlikus feritino kraujyje tyrimą, jo rasta penkis kartus mažiau, nei nurodo kritinė riba.

Po to moteris du mėnesius gėrė geležies preparatus. Feritino kiekis tapo normalus. Moteris pajuto jėgų antplūdį, sugrįžo gyvenimo džiaugsmas. Po pusmečio ji iš esmės pakeitė savo požiūrį į darbą, atsivėrė nauja perspektyva.