Kiaušinis - ypatingas maisto produktas

Kiaušinis turi visų būtinų maistinių medžiagų, leidžiančių naujai gyvybei atsirasti. Todėl šis maisto produktas yra unikalus. Tad nevertėtų jo atsisakyti.

Maistingesnis - trynys

Dažniausiai vartojami vištų, putpelių ir kalakutų kiaušiniai. Ančių ir žąsų kiaušiniai mažiau populiarūs, nes jiems reikia ilgesnio termiško apdorojimo, kad būtų sunaikintos paratifo bakterijos, kuriomis labai dažnai tos rūšies kiaušiniai būna apkrėsti.

Cheminė kiaušinio sudėtis nevienoda: ji priklauso nuo paukščio rūšies, pašarų, metų laiko. Taip pat skiriasi baltymo ir trynio cheminė sudėtis. Baltyme visiškai nėra riebalų, yra visos nepakeičiamos gyvulinės kilmės aminorūgštys, o vandens ir angliavandenių yra dvigubai daugiau negu trynyje.

Vištos kiaušinyje yra labai daug vitaminų ir mineralinių druskų. Vitaminų ir mineralinių medžiagų daugiau trynyje. Yra ir mikroelementų - jodo, vario, kobalto ir kt.

Atsisakyti nereikia

Vienas kiaušinio trynys turi 250 mg cholesterolio ir tai sudaro 1-2 proc. trynio. Paros cholesterolio, gaunamo su maistu, norma neturi būti didesnė nei 300 mg.

Lecitino trynyje yra 5 kartus daugiau negu cholesterolio, t. y. jis sudaro apie l0 proc. trynio. Lecitinas yra labai svarbus cholesterolio reguliavimo procese, nes neleidžia cholesteroliui nusėsti ant kraujagyslių sienelių. Dėl šių priežasčių kiaušinių nereikia visiškai pašalinti iš dietos net ir sergant ateroskleroze ir esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje. Tokiais atvejais kiaušinių kiekis ribojamas iki 1-2 per savaitę.

Sergant tulžies pūslės ir latakų uždegimais kiaušinių trynių vartojimas taip pat mažinamas iki 1-3 kartų per savaitę.

Tarsi statybinė medžiaga

Kiaušinis beveik visiškai (iki 97 proc.) rezorbuojasi žarnyne, nepasilieka šlakų. Kiaušinio baltymą, jei nėra jam padidėjusio jautrumo, galima vartoti be ypatingų apribojimų. Gyvulinės kilmės aminorūgštys, esančios baltyme, yra tarsi statybinė medžiaga mūsų raumenims. Lecitinas ir sieros turinčios aminorūgštys teigiamai veikia nervų sistemą. Todėl kiaušinius patartina valgyti sergant nervų ligomis, dirbantiesiems su kenksmingomis medžiagomis. Kiaušinyje esantis lecitinas ir geležis stimuliuoja raudonųjų kraujo ląstelių gamybą. Kiaušinio baltymas nedirgina virškinamojo trakto sienelės, todėl sėkmingai vartojamas dietinėje mityboje sergant opaligėmis, kasos uždegimu.

Geriausiai virškinami skystai virti kiaušiniai. Be to, valgant skystai virtus kiaušinius, geriau pasisavinami vitaminai, tačiau iškyla pavojus susirgti salmonelioze. Todėl norint valgyti žalius ar skystai virtus kiaušinius, reikia būti įsitikinus, kad vištos yra sveikos.

Esant abejonėms, kiaušinius reikia virti ilgiau, nekepti neplaktos kiaušinienės, nevartoti žalių kiaušinių šaltiems patiekalams ruošti.

Kalcio pasisavina daugiau

Peržengus 55-erių metų slenkstį, iškyla kaulų lūžimo pavojus, tad daugumai reikia papildomai vartoti kalcio. Galima pirkti kalcio preparatų vaistinėse, tačiau galima ir paprasčiausiai paimti kietai virto kiaušinio lukštą, pakaitinti jį ant ugnies, sumalti kavamale iki miltelių ir vartoti su maistu arba grynus miltelius. Tik reikia juos užpilti vandeniu.

Kalcio tokiuose milteliuose yra 35-38 proc., o jo pasisavinimas organizme - 2,6 karto didesnis negu „cheminio". Kiaušinio lukštuose yra daug kitų naudingų medžiagų - geležies, kobalto, cinko, mangano, jodo, vario, o toksinių medžiagų, pavyzdžiui, švino, kadmio, gyvsidabrio, visai nėra. Medicinoje sėkmingai naudojami kiaušinio lukšto milteliai gydant radiacinio švitinimo pasekmes.

Norint apsisaugoti nuo kaulų lūžių dėl kalcio stokos, pagreitinti kaulų sugijimą po lūžimų, pakanka 2-3 kartus per dieną vartoti po 0,3-0,5 g kiaušinio lukštų miltelių.