Naujausi straipsniai
Mama uždaro vaiką į beprotnamį...Mama uždaro vaiką į beprotnamį. Po savaitės skambina:
Vaistų paieška
|
Sportas – gera fizinė ir emocinė savijauta
2009, Sausis 15 - 21:06
Naujaisiais metais daugelis pasiryžta įvairioms permainoms. Vieni meta rūkyti, kiti pradeda taupyti, treti įninka sportuoti, kai kurie susikuria įvairių užduočių. Kad ir kokia veikla būtų, ji reikalauja valios pastangų ir motyvacijos, svarbu, kad kiekvienas žmogus išsikeltų tikslą, kuris padėtų išsaugoti gerą sveikatą ir nuotaiką. Fizinio aktyvumo didinimas gali teigiamai paveikti ne tik kūną, bet ir protą. Tai gerina gebėjimą susikaupti, mažina nerimą ir stresą, didina savigarbą, teikia pasitikėjimo. Svarbi motyvacija Fizinis aktyvumas labai svarbus įvairaus amžiaus žmonėms. Pakankamai judant geriau pasisavinamas kalcis, padidėja kaulų mineralizacija, todėl lėtinamas osteoporozės progresavimas. Fiziniai pratimai treniruoja raumenis, didina stuburo lankstumą, kūno koordinaciją, o tai padeda išvengti lėtinių nugaros skausmų, buitinių ir sportinių traumų. Mankštinantis didėja jėga, ištvermė, aerobinis pajėgumas. Mažai judantiems, neaktyvų gyvenimo būdą gyvenantiems žmonėms būtina susirūpinti savo gyvensena, sveikata, fiziniu aktyvumu, o pasitikus naujuosius tiesiog būtina rasti laiko tam, kas nebuvo atlikta praėjusiais metais. Sporto klubo trenerė Ingrida Misiukevičienė tikina, kad pradėti aktyvų gyvenimo būdą dažnokai trukdo motyvacijos stoka, tačiau kiekvienas turėtų žinoti: nėra vaisto, kurį išgėrus nuolat jausiesi gerai. Taigi organizmo būkle reikia pasirūpinti patiems. „Jeigu žmogus jaučiasi gerai, jo nuotaika puiki, jam visur seksis. Bet kuris, pažiūrėjęs į veidrodį ir jame pamatęs gražų save, gyvens lengviau, jiems labiau seksis. Jeigu vaizdas veidrodyje netenkina, nereikia daug galvoti. Svarbiausia - pasiryžti pradėti sportuoti. Žmonės dažnai sako, kad tam neturi laiko, bet jeigu suskaičiuotų, kiek valandų praleidžia prie televizoriaus, kompiuterio, kavos puodelio, pamatytų, kad susidaro nemenkas laiko tarpas. Jį būtų galima panaudoti efektyviau, - tikino I.Misiukevičienė. - Dažnai iš aplinkinių girdime, kad jie negali sportuoti dėl to, jog daug dirba. Bet ar tikrai taip yra? Aišku, kai kurie užimti nuo ryto iki vakaro, bet nemanau, kad jie neturėtų laiko bent du kartus per savaitę ateiti į sporto klubą. Sportuojant gerėja savijauta, nuotaika būna pakili, tad šis užsiėmimas vertas nors trupučio dėmesio." Sportuojančio žmogaus smegenys geriau aprūpinamos deguonimi, tad jis mažiau veikiamas stresinių situacijų, jo nuotaika būna geresnė. Sportas padeda išlieti viduje susikaupusią agresiją, atsikratyti blogų minčių ar neigiamų emocijų. Fizinis aktyvumas reikalingas ne tik fizinei formai palaikyti, bet ir savijautai gerinti. Nesvarbu, ar žmogui 16-iolika, ar 55-eri, jis po treniruotės jausis geriau. „Kiekvienas turi pasirinkti jam priimtiną sporto šaką. Vieni gerai jausis treniruoklių salėje, kiti - lankydami baseiną, aerobiką ar žaisdami krepšinį. Kartais užtenka padaryti mankštą ir visa diena bus produktyvesnė, - tvirtino sporto klubo instruktorė. - Svarbu, kad žmogus susidarytų užsiėmimų planą. Kiekvienas turėtų suplanuoti, kada ir kiek laiko sportuos. Kartais ir 15-20 minučių pakanka, kad žmogus būtų energingas visą dieną." Didelis krūvis nėra būtinas Nenorintiesiems pradėti sudėtingų treniruočių galima kasryt daryti mankštą. Tai neturėtų būti sudėtingi fiziniai pratimai, svarbu išjudinti sustingusius raumenis. Tai gali būti 10 minučių mankšta, per ją rekomenduojama atlikti nesudėtingus tempimo pratimus. Jeigu darbas nėra toli, vertėtų rinktis dviratį ar tiesiog pasivaikščioti, užuot kilę liftu, žmonės turėtų kopti laiptais. Po darbo reikėtų apsilankyti sporto klube, baseine, aerobikos ar jogos treniruotėje. Galima važiuoti į gamtą, pasivaikščioti po mišką. Pradėti rekomenduojama nuo mažo krūvio ir po truputį jį didinti. Ne kiekvienas gali mankštintis sporto salėje ar bėgioti, tokiu atveju pasirinkti derėtų tokią fizinio aktyvumo rūšį, kuri patinka ir kurią lengva priderinti prie kasdienės veiklos. Jeigu žmogus kurį laiką buvo fiziškai pasyvus, reikėtų grįžti prie aktyvios gyvensenos, nes pradėti mankštintis niekada ne vėlu, tik būtina pasirinkti galimybes atitinkančią fizinio aktyvumo rūšį, o fiziniai pratimai turi teikti malonumą. Jei fizinė veikla neteikia džiaugsmo, bus sunku prisiversti sportuoti. Pradėti sportuoti lengviau, kai šalia yra palaikančių žmonių. Galima susirasti tą, kuris sportuotų kartu ir padėtų atsipalaiduoti, užmiršti rūpesčius. Kartais padeda ir kritika: pasakius, kad žmogus sustorėjo, tai būna stimulas susirūpinti fiziniu aktyvumu. Pasak I.Misiukevičienės, kai kurie sporto klubo lankytojai, suskaičiavę, kiek išleidžia cigaretėms ar pyragaičiams, nusprendžia tuos pinigus investuoti į sportą. Būna ir tokių, kurie įsigyja sporto klubo abonementą, ir jiems tai yra motyvacija treniruotis, nes sumokėjai pinigus, negi dabar neisi į užsiėmimus. Dažnai žmonės sugalvoja sportuoti prieš jiems svarbius įvykius - vestuves, keliones, atostogas, mokyklos baigimą. Pavasarį visada daugiau norinčiųjų patobulinti kūno formas, nes vasarą trokštama gražiai atrodyti. Visai nesvarbu, dėl kokios priežasties asmuo ateina sportuoti, svarbiausia, kad jis nėra pasyvus. „Įžengęs į sporto salę žmogus turi palikti visas bėdas už durų. Sportuodamas jis turi atsikratyti blogos nuotaikos, negalvoti apie problemas. Juk sporto salėje atsikratoma ne tik kalorijų, bet ir blogos nuotaikos, o išėjus tampa lengviau gyventi, paprasčiau sprendžiamos visos problemos", - šypsojosi „Sekundės" pašnekovė. Sporto instruktorė tikino, kad mankštintis turi visi. Ir visai nesvarbu, kiek žmogui metų. Sportuoti turi net ligoniai, žinoma, jie turėtų pasitarti su gydytoju, kokie pratimai tinka, koks fizinis krūvis jiems rekomenduojamas. Atėjus į sporto salę svarbu nebijoti viską išsiaiškinti su instruktoriumi, visada reikia klausti, kokį pratimą atlikti. Reikia nesigėdyti ir domėtis, kaip atlikti vieną ar kitą pratimą, nes treniruotė būtų efektyvi. „Jeigu norima sportuoti namuose, būtina žinoti, kaip tai daryti. Pratimai ir fizinis krūvis pradedančiajam ir pažengusiajam labai skiriasi. Programos gali būti skirtingos, o pirmą kartą sporto klube apsilankiusiam klientui nereikėtų aplinkiniams įrodinėti, kad jis daug sugeba. Būna tokių žmonių, kurie per daug užsibrėžia ir nepripratina organizmo prie krūvio. Taip tik pervargsta raumenys, širdis, tačiau naudos daug nebūna", - perspėjo specialistė. Tinkami produktai Sportuojant svarbu, kad dirbtų įvairios raumenų grupės. Rekomenduojama gerti daugiau skysčių. Galima rinktis deguonies prisotintą vandenį, toks geriau pasisavinamas, jis padeda geriau pasisavinti vitaminus, mineralus, baltymus, kitas maistines medžiagas, tai svarbu papildus vartojantiems sportininkams. Dvi valandas prieš treniruotę reikėtų išgerti apie 300 mililitrų tokio vandens, tada organizmas bus apsaugotas nuo galimo neigiamo dehidratacijos poveikio. Norintiesiems greičiau paversti susikaupusius riebalus energija rekomenduojamas gėrimas su L-karnitinu, jis veikia ir kaip oksidantas, gerina kepenų funkciją, padeda išvengti persitempimo. Po treniruotės galima suvalgyti baltymų batonėlių, jie naudingi raumenims, padeda atgauti jėgas po krūvio, mažina riebalų susikaupimą. Sportuojantiesiems visavertė mityba itin svarbi. Jei žmogus daug treniruojasi, laikosi dietos, reikia užpildyti maistinių medžiagų spragą. Dažnai po treniruotės jaučiama, ką norima valgyti, žmogui nesinori riebaus maisto, saldumynų. Daugiau sportuojantiems rekomenduojama vartoti maisto papildus. Jie parenkami pagal individualius poreikius. Vieniems galima vartoti papildus, padedančius auginti raumenų masę, kitiems - padedančius išsaugoti energiją, deginti riebalus ar tinkamus širdies ligų prevencijai. Svarbu tiksliai perskaityti instrukcijas, kiek laiko galima vartoti preparatą, kokį skysčių kiekį rekomenduojama išgerti, kaip tinkamai paruošti papildus, kad juos būtų galima vartoti. „Kiekvienas klientas turėtų pasirinkti preparatą, kuris atitiktų jo poreikius. Nežinantiesiems, kokį papildą vartoti, būtina pasikonsultuoti su specialistu. Parduotuvėse sportininkams siūloma daug ir įvairių prekių, tačiau reikia žinoti, ko ir kiek galima vartoti. Kiekvienas renkasi, kas jam priimtiniau. Vieni po treniruotės galbūt suvalgys liesos varškės gabaliuką, kiti gali pasirinkti baltymų miltelių kokteilį. Svarbu, kad tai būtų geriausia fizinei sveikatai palaikyti", - sakė I.Misiukevičienė.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
SARUNE — 2009, Spalis 21 - 15:36
buvo laikotarpis, kai isvis buvau nustojusi sportuoti, bet dabar jau pusmetis, kaip vel atgavau jegas:)pradejau sveikai maitintis ir kiekviena diena pasportuoti.Rytais darau atsilenkimus, o vakarais begu pabegioti, kai tik geresnis oras:)))
sandraa — 2015, Gruodis 30 - 15:20
Šaunuolė. Aš irgi beveik ištisus metus sportuoju. Žiemą sporto salę palaikau, vasarą pabėgioju. Kokią apranga sportui šaltuoju metų laiku dėvi?
Skelbti naują komentarą